Bendravimas kaip specifinė žmonių sąveika

Žodis „psichologija“ reškia mokslą apie sielą. Klausimas, kas yra siela, rūpėjo žmogui jau nuo tada, kai jis pradėjo mąstyti. Pati psichologija kaip mokslas yra gana jauna. Jos šaknų yra daugelyje disciplinų: nuo fiziologijos iki filosofijos. Pradžioje psichologija buvo aiškinama kaip mokslas apie psichiką. Prieš daugiau nei šimtą metų Vilhelmas Wundtas Leipcigo universitete įkūrė pirmąją psichologijos laboratoriją. Šio vokiečių fiziologo ir filosofo pagrindinis naudotas tyrimų metodas buvo introspekcija (savistaba) t. y. savo paties emocinių būsenų bei psichinių procesų analizė. W. Wundtas sutelkė dėmesį į vidinius pojūčius, mintis, jausmus. Rusų fiziologas Ivanas Pavlovas pirmasis ėmėsi tyrinėti mokymąsi kaip procesą. Austrų gydytojas Zigmundas Froidas buvo įžymus žmogaus asmenybės teoretikas. Jeanas Piaget, šveicarų gamtininkas – garsus vaikų tyrinėtojas. Wiliamas Jamesas, Amerikos filosofas, parašė psichologijos vadovėlį. Beje vadovaujami W. Jameso Amerikos psichologai 2 – ajame dešimtmetyje pakeitė psichologijos apibrėžimą, kuris išliko iki 6 – ojo dešimtmečio. Psichologija buvo pavadinta mokslu apie elgesį. Elgesį galime stebėti, o mokslas remiasi stebėjimais. 6 – ame dešimtmetyje imama domėtis įsisąmonintais ir neįsisąmonintais psichiniais procesais. Daugelis psichologų ima tirti, kaip žmogaus psichika apdoroja ir išsaugo informaciją. Tad ilgainiui psichologija tapo įvairiapuse ir įvairialype mokslo šaka, susidedančia iš daugelio smulkesnių šakų (amžiaus tarpsnių psichologija, socialinė, vaiko, pažinimo psichologija ir kt.).
Bėgant laikui formavosi įvairios psichologijos kryptys: bihevioristinė (geriau tirti žmogaus elgesį, kurį vienodai mato visi, juk pagrindinis reikalavimas moksliniams tyrimams - objektyvumas. Vadinasi, jei psichologija nori būti mokslas, ji turi tirti elgesį, kurį sudaro išorinės, visiems matomos reakcijos. Metodas – eksperimentas.), psichodinaminė (psichika daug sudėtingesnė nei sąmonė, be to šalia sąmoningos psichikos egzistuoja ir nesąmoninga. Nesąmoningi reiškiniai sudaro 90% psichikos. Tyrimų programa buvo susijusi su nesąmoningų reiškinių analize. Pagrindiniai tyrimų metodai: laisvas pasakojimas, asociacijos, sapnų analizė, ankstyvi vaikystės prisiminimai.), kognityvinė (žmogaus elgesį apsprendžia didele dalimi žinios, informacija, kurią psichika perdirba, saugo ir naudoja, domimasi, kaip žmogus įgyja žinias, kaip jas kaupia, išsaugo,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!