Santuoka kaip įsipareigojimas. Santuoka, sugyvenimas ir gyvenimas skyrium

Santuoka – savanoriška vyro ir moters sąjunga, sukurianti šeimą. Svarbiausias dorovinis santuokos pagrindas yra meilė. Santuokos įregistravimas yra neginčijamas santuokos buvimo įrodymas. Fiktyvi santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, kai ji įregistruota, neketinant sukurti šeimos. ( „Lietuvių kalbos žodynas“ ). Tikras supratimas apie santuoką yra tarsi pamatas, ant kurio statoma šeima. Ne netikinti, nepatvari, bet tikinti ir patvari, o tuo pačiu brandi. Tokia, kokios trokšta visi žmonės. Net po dvidešimties bendro gyvenimo metų žmonėms susivokus, kas yra pamatas ir ką ant jo galima pastatyti, įmanoma šią statybą pradėti, nes tobula ir brandi šeima kuriama visą gyvenimą. ( „Artuma“ 2004, Nr.2 ).
Faktas, jog vyras ir moteris jungiasi sudarydami santuoką, yra visuotinis reiškinys, taip pat ir krikščioniškas. Jis būdingas visų religijų, rasių ir tautų žmonėms. ( „Artuma“ 2004 nr. 1 ). Brandžiame gyvenime yra tik du keliai, du pašaukimai: santuokinis gyvenimas arba konsekruotas gyvenimas. Jei žmogus išsižada vieno ir pasirenka kitą, tai jis turi žinoti ko išsižadėjo ir juo labiau - ką pasirinko. ( „Artuma“ 2004, Nr.2 ).
1. Santuoka įkūnija abipusį įsipareigojimą ir jo reikalauja. Šeimų nariai turėtų apmąstyti ir atnaujinti šį įsipareigojimą vienas kitam, rasti laiko būti kartu, bendrauti, pasitikėti ir kartu melstis.
2. Pirmasis įsipareigojimas - pati santuoka. Tai artimai susiję su teisingai suvokiamu santuokiniu dvasingumu, kuris yra ne intymus ar uždaras, bet atviras pareigų kitiems visuomenės nariams pilnatvei. Sutuoktiniai turi vėl pasiaukoti vienas kitam ir atrasti bendravimą bei abipusį atlaidumą. Teigiamu ženklu laikytini sąjūdžiai, skatinantys santuokinę ištikimybę bei atvirumą gyvybei.
Teoriškai gyvybė, suprantama integraliai (gyvybė, kuri kuriama ir svetingai sutinkama, gyvybė, kuri integraliai auklėjama), susijusi su šeima ir yra santuokinės bendruomenės „raison-etre“ dalis. Šeima, vienijama santuokinės meilės ir skirta gyvybei, turi lemiamą reikšmę ugdant gyvybės kultūrą. Bet kuris gyvybės aspekto atskyrimas šeimoje kelia grėsmę, jog tuo pasinaudos rezgantieji sąmokslą prieš šeimą ir gyvybę.
3. Šeima yra „gyvybės šventovė“. Jos įsipareigojimas ginti bei puoselėti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!