Pilietinio ugdymo socialinis sąlygotumas

Europos tautos, susijungusios į Europos sąjungą, siekia išsaugoti kiekviena savo kultūrinį, nacionalinį ir tautinį identitetą, savo vidinį politinį, socialinį ir kultūrinį bendrumą, nes tikra demokratija neįmanoma be stipraus demokratinės valdžios suvereno – tautos. Taigi, siekiant plėtoti demokratiją ir kelti Lietuvos gyventojų gyvenimo lygį, visų pirma būtina kultūriniu, socialiniu ir politiniu aspektais stiprinti Lietuvos tautą. Pilietinis ugdymas yra viena iš būtinų demokratijos plėtros sąlygų, kadangi susidūrus su naujos socialinės sanklodos ir šiuolaikinės ekonomikos kūrimo sunkumais, padidėjo jaunimo vertybinės dezorientacijos galimybė, todėl labai aktualia švietimo grandimi tapo pilietinis ugdymas.
Pilietis – teisinė sąvoka, nurodanti, kad konkretus žmogus turi teisinį ryšį su tam tikra valstybe (Birmontienė T., Jarašiūnas E., Kūris E. ir kt. – Lietuvos konstitucinė teisė – 1 leidimas. Vilnius, 2000).
Pilietiškumas – nusako žmonių bendravimo ir sąveikavimo kultūrą, sietiną su konkrečių socialinių problemų bei kitų tikslų realizavimu ir su valstybės institucijų veikla (Birmontienė T., Jarašiūnas E., Kūris E. ir kt. – Lietuvos konstitucinė teisė – 1 leidimas. Vilnius, 2000).
Pilietinė visuomenė – tai savanoriškų ir tiesiogiai nuo valdžios nepriklausomų formalių ir neformalių piliečių grupių, institucijų ir (jų) asociacijų visuma (Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 1985).
Demokratija – liaudies valdžia: 1. valdžia, faktiškai ar formaliai iš visuomenės (bendruomenės) daugumos valios; 2. visuomeninių organizacijų, darbo kolektyvų tvarkymosi principas, pagrįstas narių savaveiksmiškumu, aktyviu dalyvavimu organizacijų veikloje ir vadovavime valdančiųjų organų renkamumas, pakeičiamumas, atsiskaitomumas kolektyvui. (Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 1985).
Socialinė atskirtis – nesavanoriškas nutolimas nuo visuomeninių vertybių ( ).
Besikeičiančioje Lietuvos visuomenėje besikuriančios demokratijos sąlygomis stinga piliečių, galinčių vertinti, laisvai save išreikšti, ieškoti nepriklausomų sprendimų ir juos rasti. Todėl svarbiausi pilietinio ugdymo uždaviniai yra: sudaryti sąlygas moksleiviams mokytis surasti savo kelią, kai šalies ir pasaulio politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo realijos yra kontroversinės; išmokyti analizuoti ir spręsti politinius bei socialinius konfliktus, kylančius dėl skirtingumo ir interesų.
Anot filosofų Ozmon ir Craver, įvairios problemos, iškylančios dėl rasinės, skurdo, karo, ekologinės destrukcijos ir kitų veiksnių,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!