Pilietinio ugdymo filosofiniai pagrindai

Dokt.............
ĮVADAS
Pilietiškumo sąvoka yra sudėtingas ir ginčytinas klausimas. Sąvokos interpretacijų įvairovė yra siejama su fundamentaliomis ir nusistovėjusiomis visuomeninėmis ir politinėmis tradicijomis, įsipareigojimais.
Amerikiečių švietimo sistemoje pilietinis ugdymas yra traktuojamas kaip savivaldos mokymas. Kaip nurodo Charles F. Bahmuller savivalda reškia aktyvų dalyvavimą, o ne pasyvų pritarimą kitų veiksmams.
JAV pilietinį ugdymą reglamentuojančiuose dokumentuose teigiama, kad gimdami įgyjame teisę į pilietybę, tačiau išmanančius ir atsakingus piliečius išugdo mokykla, šeima, bendruomenė. Būtent jaunystėje padedami ar nepadedami žinių, įgūdžių arba nuostatų pagrindai, kurie vėliau suaugusiam padeda suvokti save piliečiu, suprasti savo atsakomybę ir politinį veiksmingumą.
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos dokumentuose akcentuojama, kad kryptingam pilietiniam ugdymui Lietuvos mokykloje talkina visi dėstomi dalykai. Ypač svarbu visų lygmenų santykiai, savivalda bei demokratinis įvairių formų bendradarbiavimo organizavimas. Pilietiškumo samprata, kuri yra užfiksuota Lietuvos švietimo sistemos dokumentuose, jungia savyje ati, ką galima apibrėžti sekančiomis sąvokomis: pilietinis dalyvavimas, vertybinės (pilietinės) nuostatos, piliečiui reikalingos žinios, pilietinis tapatumas.
Pilietinis ugdymas - tai:
• Veiksminga socializacija, kai žmonių tarpusavio santykiuose įsiviešpatavę žmogaus teisių bei daugiakultūrinis požiūriai.
• Efektyvi politinė socializacija, kai pasisakoma už atviros bei pilietinės visuomenės principus.
• Vaisinga jaunimo vitalinės energijos vadyba.
• Reprodukcinei švietimo sampratai būdingos simbolinės prievartos keitimas bendradarbiavimo santykiais.
• Gebėjimų ir įgūdžių gyventi nuolatinės kaitos sąlygomis ugdymasis ir ugdymas. (A. Poviliūnas)
Ugdymo filosofija – Lietuvos pedagogams nauja mokslinė ir mokomoji disciplina. Edukologijos magistrų ir mokslo daktarų mokymo turinys neįsivaizduojamas, neformuojant jų filosofinio mąstymo, jų gebėjimo pedagogines idėjas ir išvadas interpretuoti filosofinių koncepcijų šviesoje. Šią funkciją turėtų atlikti ugdymo filosofijos kursas, kuris traktuojamas kaip disciplina, tarpinė tarp ugdymo teorijos ir filosofijos.
Dar tarpukario laikotarpiu S. Šalkauskis ir A. Maceina aptarė ugdymo aspektus, priskirtinus ugdymo filosofijai dabartine šios disciplinos prasme. Mokslininkai turėjo galimybių susipažinti su pasaulyje paplitusiomis ugdymo filosofijos idėjomis.
Ugdymo filosofija kaip mokslinė ir mokomoji disciplina populiari Vakarų šalyse, ypač JAV ir Vokietijoje.
Į ugdymo filosofiją neretai žiūrima kaip į ugdymo teorijos pakaitalą, siekiama, kad filosofija būtų tiesiogiai susieta su ugdymo praktika....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!