Pedagogų socialinės kompetencijos ugdymas

ĮVADAS
Švietimo reformos Lietuvoje eiga parodė, kad svarbiausia jos sėkmės prielaida yra pedagogų dalykinė, pedagoginė, bei vadybinė kompetencija. Pradinė mokykla, būdama viena pirmųjų ugdymo pakopų, apima neilgą, tačiau ypač reikšmingą laikotarpį žmogaus ugdymo sistemoje. Šioje pakopoje klojami sveikos, aktyvios, kūrybingos asmenybės, turinčios elementarius raštingumo, socialinius, informacinius veiklos gebėjimus bei vertybinių nuostatų pagrindus, pamatai. Šio svarbaus uždavinio įgyvendinimas kelia konkrečius reikalavimus mokyklai, mokytojui, jo profesinei kompetencijai. Šmitienė, Braslauskienė (2003) teigia, kad būtina greta dalykinės kompetencijos turėti socialinę kompetenciją, tobulinti gebėjimus plėsti dalykines žinias bei įgūdžius, tobulinti gebėjimus naudotis įvairiomis informacinėmis technologijomis. Pradinėje mokykloje turi būti siekiama plėtoti kiekvieno moksleivio asmenines kompetencijas, atsižvelgiant į ugdytinio patirtį, sociokultūrinę aplinką, šiandienos aktualijas, visuomeninius poreikius.
Praėjus beveik dešimtmečiui po pradėtos fundamentalios švietimo reformos Lietuvos pradinio ugdymo srityje įvyko nemažai pokyčių. Pasikeitė mažų vaikų ugdyme organizavimo modelis. Ugdymo turinys, formos, metodai, panašėja į Vakarų pasaulio demokratinėse šalyse taikomas ugdymo formas ir metodus. Lėtai keičiasi ir pedagogų nuostatos, jų sąveikos su vaikais pobūdis, normos bei tendencijos.
Šmitienė, Braslauskienė (2003) išskiria šias pradinių klasių mokytojo socialinės kompetencijos raiškos dimesijas: bendravimas, bendradarbiavimas, veiklumas (iniciatyvumas), gebėjimas adekvačiai pažinti mokinį bei socialinę aplinką, asmeninės savybės (tolerancija, sąžiningumas, teisingumas, savikritiškumas ir kt.), saviugdą, atvirumą pokyčiams.
Socialinis ugdymas, socialinė aplinka, pedagogo - gamybos priemonės, naujos technologijos, įstatymai ir kt. - be galo dinamiška sfera, kurios neįvertinti pedagogas neturėtų. Teresevičienės, Tandzegolskienės (2001) pateiktais duomenimis, pedagogams svarbiausi pagarbos ir įvertinimo, socialiniai ir saviraiškos poreikiai. Kvieskienės (2003) pažymi, socializacijos teorijos nagrinëja šias penkias pagrindines paradigmas. Cituodami autorius išskiriame žymiausius pasaulio ir Lietuvos mokslininkus, nagrinėjančius šias problemas:
- pažintinį ugdymą: J. Piaget (1960); B. Bitinas (2000); Vl. Rajeckas (1997);
- moralinį ir asmeninį identiteto įsigijimą bendraujant šeimoje: Z. Freud (1944), Z. Bajoriūnas (1997), R. Grigas (1996), J. Uzdila (1993);
- savęs sukūrimą, socialinio ir meninio identiteto įtvirtinimą.: G. H. Mead (1950), J. Laužackas (1997), J. Vaitkevičius (1995), A. Gaižutis (1998), V. Matonis (1991);
- vaiko...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!