Organizacinė kultūra ir vadovavimo stilius

Tikriausiai visi suprantame, kad tik prisitaikant prie nuolat besikeičiančių aplinkos sąlygų galima išlikti pačiam ir išlaikyti organizaciją. Siekiant įmonę nuolatos tobulinti, kad klestėtų rinkos sąlygomis, būtina, kad ji dirbtų pelningai. Taigi ji turi būti tikslingai valdoma. O šiuolaikinio valdymo pamatas – tai įmonės specifinė kultūra, kurią gali sukurti vadovas, turintis reikalingų tam savybių. Tai sąmoninga, kryptinga, reikalaujanti didžiulių fizinių ir dvasinių pastangų bei žinojimo, kuris remiasi visuotinai pripažintomis moralės normomis bei vertybėmis taip pat ir įmonės vadovo veikla.
Vadovavimas – tai gebėjimas paveikti grupę, kad ji įgyvendintų iškeltus tikslus. Visoms organizacijoms bendra tai, kad kiekviena turi vadovą. Bet ne kiekvienas žmogus gali ir nori būti vadovu. Šiai specifiniai veiklai reikia ne tik ypatingų žinių, pasirengimo, patirties, bet ir tam tikrų specifinių žinių. Žinoma, kad labai svarbu kaip vadovas elgiasi, bendrauja su pavaldiniais, kaip ir kokiu lygiu deleguoja įgaliojimus, kokius naudoja valdžios tipus, kaip rūpinasi žmogiškaisiais santykiais. Visi šie vado­vavimo aspektai apibūdinami vadovavimo stiliaus sąvoka.
Taigi kiekvieno vadovo darbo stilius yra individualus, nes nepakartojamos tiek jo asmeninės, tiek ir vadovaujamo kolektyvo savybės. Taip pat didelę įtaką turi organizacijos, kuriai vadovaujama, specifika, jos veiklos organizacinė kultūra.
Šio darbo tikslas, išsiaiškinti, kokie dažniausiai pasitaikantys vadovavimo stiliai bei ištirti organizacinės kultūros formavimąsį. Analizuodama rėmiasi L. Šimanskienės, A. Seliuus, P. Jucevičienės, V. Damašienės literatūra.
Vadovavimas – darbuotojų skatinimas, nukreipimas reikiama linkme, siekiant, kad jie atliktų būtinas užduotis. Pati vadovavimo funkcija yra be galo sudėtinga. Pirmiausia tai yra todėl, kad vadovavimas pasižymi situaciniu charakteriu: tai, kas tinka ir efektyvu vienoje situacijoje, gali būti visiškai neefektyvu kitoje. Pats vadovas turi spręsti kaip jam vadovauti konkrečioje situacijoje ir konkrečiame kolektyve.
Pagrindinis vadovavimo uždavinys – mokėti formuluoti teisingus, darbuotojams suprantamus ir priimtinus veiklos tikslus ir nurodyti kelius, kaip šių tikslų pasiekti. Robert Hause (1971), remdamasis šiuo konceptualiu teiginiu bei tikimybine motyvacijos teorija, pasiūlė ,,tikslų –kelio,, vadovavimo modelį. Pagal jį, vadovas nustato darbuotojų poreikius, formuluoja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!