Nuotekos, jų tvarkymo principai. LR vandens įstatymas. Nuotekų tvarkymo reglamentavimas

Didėjant urbanizuotų teritorijų plotui, augant automobilių srautui, paviršinių nuotekų surinkimo, valymo ir išleidimo problemos tampa labai aktualios. Siekiant jas išspręsti, būtina, įvertinus esamą miestų ir miestelių paviršinių nuotekų tvarkymo ūkio būklę, numatyti ir įgyvendinti priemones ekonomiškai ir techniškai efektyvios miestų ir miestelių paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos, leisiančios įgyvendinti paviršinių nuotekų tvarkymui nustatytus aplinkosauginius reikalavimus bei tenkinti miestuose susidarančių paviršinių nuotekų tvarkymo poreikius, sukūrimui.
Paviršinės nuotekos - tai ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui).
Buitinės nuotekos - nuotekos, kurios susidaro gyventojų namų ūkio tikslams naudojant vandenį (pvz., skalbimo, indų plovimo, maisto gaminimo, prausimosi, tualetų nuotekos ir pan.). Buitinėms nuotekoms taip pat gali būti priskiriamos nuotekos, susidarančios naudojant vandenį įmonių/įstaigų/organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams, jeigu jos surenkamos ir išleidžiamos (į aplinką ar kitiems asmenims priklausantį nuotakyną) atskirai nuo kitų objekte susidarančių nuotekų.
Lietuvos Respublikos vartotojams geriamasis vanduo tiekiamas vien iš požeminių vandens šaltinių, kurių potencialūs ištekliai sudaro apie 3,2 mln.m3/p. Paskutiniaisiais metais vandens suvartojimo poreikis nuolat mažėjo ir šiuo metu sudaro 0,4 mln.m3/p. Prognozuojama, kad iki 2025 metų požeminio vandens poreikis gali išaugti iki 0,9–1 mln.m3/p., taigi vandens atsargos artimiausius 20 metų bus pakankamos. Lietuvoje naudojami požeminio vandens ištekliai daugeliu atveju yra geros kokybės.
Centralizuotai tiekiamu vandeniu Lietuvoje aprūpinama apie 66% visų šalies gyventojų (90–95% didžiųjų miestų gyventojų ir apie 20–30% kaimo gyventojų). Apie 1mln. gyventojų naudoja gruntinį kastinių šulinių vandenį, kuris dažnai yra užterštas ir neatitinka reikalavimų geriamajam vandeniui.
Iki 1990 metų Lietuvoje pagal tuo metu galiojusius reikalavimus buvo valoma tik 25% surenkamų nuotekų. Atgavus Nepriklausomybę, pagrindinis valstybės dėmesys aplinkosaugos srityje buvo skiriamas miestų nuotekų valymui. Per paskutinius 14 metų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!