Neįgaliųjų socialinė integracija Lietuvos Respublikoje

Socialinis ir ekonominis šalies vystymasis yra esminis harmoningų žmogaus santykių su visuomene, jo pilnaverčio socialinio funkcionavimo garantas. Kiekvienai valstybei tenka didžiulis vaidmuo ir atsakomybė, laiduojant savo tautos socialinę pažangą ir gerovę, planuojant socialinio vystymo priemones, bei socialinių paslaugų infrastruktūrą.
Pasaulyje vis labiau įsitvirtina žmogaus socialinės raidos koncepcija, kurią 1990 m. pateikė Jungtinių Tautų Vystymo Programa. Žmogaus teisės ir žmogaus raida yra dinamiškos, viena nuo kitos priklausančios bei vien kitą papildančios sąvokos. Žmogaus socialinės raidos ir teisių integracija praplečia žmogaus pasirinkimo galimybes. Jos apima bendrą teisę ir atsakomybę už pagrindinius individo, visuomenės ir valstybės sugebėjimus gyventi pilnavertį gyvenimą.
Išskiriami du žmogaus socialinės raidos aspektai: žmogaus sugebėjimų ugdymas ir įgytų sugebėjimų panaudojimas gyvenime. Dinamiškas Lietuvos politinis bei ekonominis vystymasis atskleidė daugybę socialinių problemų, įskaitant ir neįgaliųjų socialinę integraciją. Kasmet Lietuvoje vidutiniškai nustatoma apie 30 tūkstančių naujų invalidumo atvejų. Apie du trečdaliai jų - darbingo amžiaus žmonės. Daugeliui
dėl patirtų traumų ar persirgtų ligų pasekmių neįgaliais tapusių žmonių į visavertį gyvenimą sugrįžti galėtų padėti profesinė reabilitacija. Deja, neįgaliųjų socialinės integracijos sistemoje profesinė reabilitacija iki šiol laikoma viena silpniausių grandžių.
Nacionaliniai įstatymai
Žmonių su negalia teisinę padėtį reglamentuoja bendri Lietuvos Respublikos įstatymai, pradedant pagrindiniu Lietuvos Respublikos įstatymu – Konstitucija, o tam tikras specifines sritis reglamentuoja atskiri įstatymai ar poįstatyminiai aktai bei bendruose įstatymuose įtvirtintos specialios teisės normos. Šiuo metu įvairias žmonių su negalia gyvenimo sritis reglamentuoja apie 70 įvairių teisės aktų. Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo nuostatos integruotos į svarbiausius teisės aktus, reguliuojančius sveikatos priežiūros, pensijų, kompensacinės technikos skyrimo, protezavimo ir ortopedinės pagalbos, transporto lengvatų, darbo santykių, ugdymo, sporto, socialinių paslaugų, laidojimo pašalpų skyrimo, prarastų indėlių kompensavimo, komunalinio pobūdžio paslaugų, mokesčių lengvatų, aplinkos pritaikymo ir kitus klausimus.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. I-352 „Dėl Lietuvos Respublikos invalidų interesų gynimo“ (Žin., 1990, Nr. 20-513) – pirmasis teisės aktas, reglamentuojantis žmonių su negalia teisinę padėtį....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!