Neįgalių vaikų integracija Lietuvoje

Žmogus gimsta šeimoje ir pirmiausiai priklauso jai, o ne kitiems. Šeimoje žmogus gauna savo gyvybę, kilmę, asmenybės ugdymo pradžią, globą ir paskatą eiti į pasaulį aktyviai, savarankiškai, kūrybiškai nusiteikęs. Ypač sudėtingas vaikų su negalia gyvenimas šeimoje ir visuomenėje.
- sutrikimas formaliai įvardytas ir pripažintas.
• tokius psichinius sutrikimus, kaip protinis atsilikimas, organinis smegenų pažeidimas, emocinė arba psichinė liga, specifinė mokymosi negalia.
Plečiantis socialiniams santykiams vaikas su negalia bendrauja ne tik su tėvais, bet ir su kitais vaikais, iškyla problemos. Atsiranda neapibrėžtumo ir neužtikrintumo jausmas, vaikai dažnai pasijunta nelygiateisiai su aplinkiniais, praranda pasitikėjimą savimi ir kitais, ryškėja napilnavertiškumas. Todėl būtina integracija į visuomenę.
Trumpa istorinė apžvalga
Iki XIX amžiaus neįgalių vaikų priežiūra bei gydymu rūpinosi vien jų globėjai. Vaikai likdavo namie su juos prižiūrinčiais šeimos nariais arba būdavo atiduodami į specialias prieglaudas. Dažniausiai į neįgalius vaikus buvo žiūrima kaip į naštą šeimai. Kreiptis pagalbos nebuvo kur.
Pirmieji dokumentuose užfiksuoti bandymai padėti neįgaliems vaikams siekia 1800 metus, kai prancūzų gydytojas Jean-Marc Itard parengė ir aprašė unikalų neįgalių vaikų mokymo būdą. 1830 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėtos steigti mokyklos akliesiems ir kurtiesiems. Tai buvo specialiosios ugdymo įstaigos, skirtos invalidams, turintiems specialiųjų poreikių. Kurčiųjų mokyklose buvo vartojama gestų kalba. Tose didžiulėse įstaigose maži vaikai ne tik mokėsi, bet ir gyveno.
Rusijoje po 1917 metų revoliucijos buvo sukurta ir įdiegta formali mokymo sistema neįgaliesiems. Valstybė mokėjo už šių vaikų, atskirtų nuo šeimos ir įprastų mokyklų, išlaikymą, nes bendrojo lavinimo mokyklos nebuvo pritaikytos specialiųjų poreikių vaikams.
Tuo metu buvo sukurtos socialinės-kultūrinės L.Vygotskio ir kitų rusų mokslininkų teorijos. Vygotskis aprašė žalingą socialinio izoliavimo poveikį neįgaliems vaikams. Jis padarė išvadą, kad suformuodama išskirtinę socialinę aplinką, atskiriančią vaiką nuo namų ir draugų, pati visuomenė sukuria “antrinę negalią”. Neįgalūs vaikai patiria didžiulį stresą, kai nepaisoma pagrindinių socialinių jų reikmių.
1900 metais italų gydytoja Marija Montessori susirūpino skurdžiai gyvenančiais Romos vaikais. Ji pabandė savo “Vaikų nameliuose” sukurti gerai tvarkomą, prognozuojamą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!