Neformalus ugdymas Lietuvoje

Įvadas
Analizuojant ugdymą kaip viso gyvenimo trukmės procesą, susiduriame su didžiule reiškinių įvairove, kurioje formalusis švietimas yra ryškiai išreikštas bei apibrėžtas, griežtai struktūrizuotas, ganėtinai aiškūs jo vertinimo kriterijai. Tačiau ugdoma ne tik formalizuotose mokymo struktūrose, bet ir darbe, šeimoje, laisvalaikio veikloje. Tokia veikla yra neformalusis ugdymas, kuris apima valstybės švietimo registre nereglamentuotą ugdymo veiklą, labai įvairaus turinio, metodų, formų bei organizatorių. Neformaliojo ugdymo turinys priklauso nuo organizatorių pasirinkimo, labai didele dalimi – ir nuo pačių dalyvių. Turiniui, kaip formoms, būdingas didelis lankstumas, palyginti su formaliuoju švietimu.
Norėdama supažindint, kas tai neformalusis ugdymas, apie jo įstatymus, jo veikimą, įstaigas, aš visa tai išdėstysiu savo tolesniajame darbe.
Truputis žinių apie neformaliojo ugdymo tyrinėjimą
Neformalusis udgymas pradėtas moksliškai tyrinėti palyginti neseniai. Juo susidomėta 6 deš. pab., netikėtai pasireiškus „pasaulinei švietimo krizei“. Krizė išryškino formaliojo ugdymo spragas. P.H. Coombsas konstatavo, kad neformalusis ugdymasis yra arba turi būti svarbus formaliojo ugdymo priedas kiekvienos šalies švietimo sistemoje, nes jo veikla veikia daugumą žmonių ir ir, teisingai nukreipta, turi didelį potencialą greitai ir ir reikšmingai sąlygoti individualią bei nacionalinę plėtrą. Ši mintis paskatino mokslininkų bei įvairių organizacijų platesnį domėjimąsi neformaliuoju ugdymu. Pradedant 1970 m. Pasaulio Bankas, JT Vaikų fondas (UNICEF), Jungtinių Valstijų tarptautinės plėtros Agentūra (USAID) ėmėsi šios srities tyrimų, kurių tikslas – analizuoti neformaliojo ugdymo charakteristikas ir potancialą, skatinti šios srities mokslines studijas.
Bendrosios lyginamosios neformaliojo ugdymo studijos. Remiantis H B. Longo mokslinių tyrimų paradigmų komentarais, galima teigti, kad šio laikotarpio (apie 1970 metus) lyginamieji tyrimai buvo logiškai klasifikuojami stebėjimų patirtimi. Daugybė atskirų neformaliojo ugdymo atvejų bei vykdomų programų tirta dėl to, kad iš jų patirties semtis specifinių žinių, kurios leistų formuluoti bendruosius principus, vėliau galėsiančius padėti praktikams.
Pirmieji neformaliojo ugdymo reiškinių lyginimai, atliekami tarptautinių organizacijų, nebuvo akademinio pobūdžio. 1972 m. Sheffieldas ir Diejomaohas aprašė Afrikos ir Amerikos instituto atliktus tyrimus remiant USAID. Jų tikslas buvo nustatyti sėkmingas, lanksčias neformaliojo ugdymo programas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!