Aukštasis mokslas Lietuvoje

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS BUITIES KULTŪROS KATEDRA JOLITA VINGELYTĖ Dieninis sk. I k. AUKŠTASIS MOKSLAS LIETUVOJE Referatas Dėstytoja: doc.dr. Ž.Sederavičiūtė VILNIUS 2004 1. AUKŠTOJO MOKSLO PRADŽIA LIETUVOJE Ilgus amžius pagrindinė liaudies švietimo forma buvo darbo įgūdžių ir patirties, žinių apie pasaulį ir žmogų perdavimas tautosaka, apeigomis ir kitais liaudies kultūrai savitais būdais. Raštingumui plisti Lietuvoje didelę reikšmę turėjo pajėgi didžiojo kunigaikščio kanceliarija, taip pat luominių institucijų raštinės. Rašto įsigalėjimas feodalų buityje reikalavo steigti mokyklas, perimti kitų šalių mokslo žinių visumą. Pirmosios mokyklos Lietuvoje pradėjo kurtis XIV amžiaus pabaigoje- XV amžiuje. Feodalų klasės viršūnių jaunuomenė ėmė ieškoti mokslo užsienio universitetuose. Didelis švietimo poreikis parengė galimybes aukštesnio tipo mokykloms steigtis. Aukštosios mokyklos įkūrimas Vilniuje buvo reikšmingas įvykis LDK tautų kultūros raidoje. 1570 metais, įsteigus Jėzuitų kolegiją atsirado galimybė kurtis pirmajam Lietuvos universitetui. Lietuvos aukštuomenė skyrė tam lėšų ir 1579 m. balandžio 1 d. buvo įkurta Vilniaus akademija- universitetas. Jame įsteigti du fakultetai- filosofijos ir teologijos. Pirmasis rektorius Krokuvos jėzuitas Steponas Batoras. Universitetas turėjo gausią biblioteką ir spaustuvę. Pagrindinės mokymo formos buvo paskaitos ir disputai. Vėliau kūrėsi vis nauji fakultetai ir kai kurie tapo savarankiškomis aukštosiomis mokyklomis. 1924m. įkurta Žemės ūkio akademija, dabartinis Lietuvos žemės ūkio universitetas. 1939m. Veterinarijos akademijos įsteigimas. Medicinos fakultetas reorganizuotas į Kauno medicinos institutą, kuris dabar vadinamas Kauno medicinos universitetu. Be minėtų aukštųjų mokyklų veikė ir kiti universitetai. 1935m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė pirmąją aukštąją pedagoginę mokyklą- dvimetį pedagoginį institutą. Pagrindinis uždavinys buvo rengti mokytojus reformuotai pradinei mokyklai. Vėliausiai įkurtas Šiaulių universitetas 1997 metais. 2. TEISINĖ AUKŠTOJO MOKSLO SISTEMOS PUSĖ Pagrindiniai dabartinės mokslo ir studijų sistemos veiklos principai yra išdėstyti Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatyme, kuris reglamentuoja aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų veiklą. Jis pradėtas kurti tik atgavus nepriklausomybę. Čia įtvirtinti demokratijos, mokslo ir studijų institucijų autonomijos, didelio pasitikėjimo mokslininkais principai. Daugumą praktinių mokslo ir studijų institucijų veikimo ar studijų organizavimo klausimų reguliuoja Vyriausybės nutarimai. Aukščiausias aukštosios mokyklos valdymo organas yra Senatas, renkamas kas penkeri metai. Senato nutarimai privalomi visiems universiteto padaliniams, darbuotojams ir studentams. Jis nustato aukštosios mokyklos organizacinę ir valdymo struktūrą, renka rektorių, nustato vidaus taisykles. Rektorius, vykdydamas senato sprendimus, vadovauja ir atstovauja aukštajai mokyklai. Jam padeda rektoratas- patariamoji institucija. Aukštosios mokyklos pagrindiniai padaliniai- fakultetai. Jų sprendžiamasis organas- fakulteto taryba, renkanti Dekaną ir sprendžianti svarbiausius fakulteto mokslo ir studijų organizavimo klausimus. Be valstybės valdžios institucijų, didelę įtaką formuojant mokslo ir studijų politiką turi ekspertinės institucijos- Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencija. 3. AUKŠTOSIOS MOKYKLOS VEIKLOS PRINCIPAI Aukštojo mokslo veiklos principai yra mokslo (meno) ir studijų vienovė, akademinė laisvė, autonomija, nustatyta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme ir kiekvienos mokyklos statute bei aukštojo mokslo prieinamumas visiems Lietuvos gyventojams, neatsižvelgiant į lytį, rasę, religinius įsitikinimus bei tautybę (Lietuvos aukštasis mokslas ir kvalifikacijų pripažinimas, 1999). 4. AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STEIGIMAS Valstybinė ar nevalstybinė aukštoji mokykla gali būti įsteigta, jei atitinka šiuos reikalavimus: • Yra pasirengusi teikti aukštąjį išsilavinimą bent pagal vienos krypties pagrindinių studijų programą; • Ne mažiau kaip pusė dėstytojų turi mokslo laipsnius ir pedagoginius mokslo vardus ir ne mažiau kaip 5 procentai dėstytojų yra profesoriai arba habilituoti daktarai, aktyviai dalyvaujantys mokslinėje ar meninėje veikloje. Esant magistratūros ir doktorantūros studijoms ne mažiau kaip 10 procentų; • Turi pakankamą materialiąją bei metodinę bazę: auditorijų, laboratorijų, biblioteką, kitų mokslo ar meninės veiklos bei mokomųjų priemonių, atitinkančių siūlomas studijų programas; • Yra parengta aukštosios mokyklos finansavimo programa. Valstybinės aukštosios mokyklos steigimo iniciatyvos teisę turi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir miestų savivaldybės. Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą (1991) valstybines aukštąsias mokyklas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu steigia, reorganizuoja arba likviduoja Lietuvos Respublikos Seimas. Nevalstybinės aukštosios mokyklos steigiamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės licenciją (Lietuvos aukštasis mokslas ir kvalifikacijų pripažinimas, 1999). Įsteigtos aukštosios mokyklos registruojamos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų registre, kurį tvarko Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. 5. AUKŠTOSIOS UNIVERSITETINĖS MOKYKLOS LIETUVOJE Eil. Nr. Aukštosios mokyklos pavadinimas Pavadinimo santrumpa 1. Kauno medicinos universitetas KMU 2. Kauno technologijos universitetas KTU 3. Klaipėdos universitetas KU 4. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija LKA 5. Lietuvos kūno kultūros akademija LKKA 6. Lietuvos muzikos akademija LMA 7. Lietuvos teisės universitetas LTU 8. Lietuvos veterinarijos akademija LVA 9. Lietuvos žemės ūkio universitetas LŽŽU 10. Šiaulių universitetas ŠU 11. Vilniaus dailės akademija VDA 12. Vytauto Didžiojo universitetas VDU 13. Vilniaus Gedimino technikos universitetas VGTU 14. Vilniaus pedagoginis universitetas VPU 15. Vilniaus universitetas VU 6. KOLEGIJOS- AUKŠTOSIOS NEUNIVERSITETINĖS MOKYKLOS Kolegija- tai aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir atitinkamą kvalifikaciją teikianti mokymo įstaiga. Šiuo metu Lietuvoje yra valstybinės ir nevalstybinės kolegijos. Studijų kaina nevalstybinėse aukštosiose mokyklose nustatoma susitarimu. Į kolegijas priimami tik baigusieji mokyklas ar gimnazijas ir turintieji brandos atestatą. Stojančiųjų amžius neribojamas. Kolegijose vyrauja neuniversitetinės studijų programos. Ten į praktinę veiklą orientuotos profesinės studijos. Trukmė 3 metai. Galimos studijų formos- dieninė, neakivaizdinė bei vakarinė. Baigus jas įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir suteikiam profesinė kvalifikacija. 7. PRIĖMIMAS Į AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS 7.1. Reikalavimai stojantiesiems Pretenduoti į Lietuvos aukštosios mokyklos pagrindines studijas būtinas vidurinis, aukštesnysis arba jiems prilyginamas išsilavinimas. Priėmimo kriterijus yra konkurso balas. Jį lemia mokymosi vidurinėje ar aukštesniojoje mokykloje rezultatai, brandos egzaminų pažymiai ir stojamųjų egzaminų į aukštąją mokyklą rezultatai. Ne į visas studijų programas yra stojamieji egzaminai. Tai priklauso nuo studijų programos populiarumo, taip pat nuo to, ar pasirinktai studijų programai reikia specifinių gebėjimų (pvz., dailininkams, žurnalistams, architektams). Priėmimo į aukštąją mokyklą taisyklės rengia ir privalo derinti su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija kiekviena aukštoji mokykla. Antrosios pakopos studijoms priimami asmenys, paprastai turintys pasirinktos (kartais ir tam tikros kitos) studijų krypties (šakos) bakalauro laipsnį arba jam prilyginamą profesinę kvalifikaciją. Į antrosios pakopos studijas yra vienas arba du stojamieji egzaminai, kartais jų visai nėra. Priimama konkurso tvarka. Konkursas vyksta atsižvelgiant į stojamuosius egzaminus, bakalauro darbo (valstybinių egzaminų) pažymį (-ius), o kartais ir bakalauro (profesinėse) studijose studijuotinų dalykų pažymius. Į doktorantūra priimami asmenys, turintys pasirinktos studijų krypties (šakos) magistro laipsnį arba jam prilyginamą išsimokslinimą. Priimama arba be stojamųjų egzaminų, arba išlaikius vieną (rečiau daugiau) stojamąjį egzaminą. Priimama atsižvelgiant į išlaikyto (-ų) stojamojo (-ųjų) egzamino (-ų) pažymį (-ius),magistro darbo (valstybinių egzaminų) pažymį (-ius), magistratūroje studijuotinų dalykų pažymius, paskelbtų mokslo darbų lygį. 7.2. Priėmimas Paprastai į aukštųjų mokyklų pagrindines studijas priimama liepos mėnesį. Prašymai leisti dalyvauti stojimo į aukštąją mokyklą konkurse priimami iki liepos vidurio. Kiekvienais metais konkursai gali būti vykdomi skirtingu laiku. Kai kurios aukštosios mokyklos priėmimą į neakivaizdines studijas rengia ankščiau- gegužės mėnesį. Stojamieji egzaminai vyksta birželio - liepos mėnesiais (stojant į kai kurias aukštąsias mokyklas, stojamuosius egzaminus galima laikyti ir ankščiau, be to, kelis kartus). Priėmimui organizuoti ir vykdyti aukštosios mokyklos redaktorius sudaro priėmimo komisiją, kuri sprendžia visus priėmimo klausimus. Į konkrečias studijų programas priimamas nustatytas stojančiuoju skaičius, todėl kartais konkursai į tam tikras studijas yra labai dideli - į viena vietą pretenduoja iki kelių dešimčių, o kai kada ir daugiau stojančiųjų. Stojantieji gali mėginti stoti į kelias studijų programas arba į visas aukštąsias mokyklas, tačiau priimti bus tik vienoms studijoms vienoje aukštoje mokykloje. Jeigu stojančiųjų į konkrečias studijas mažiau, negu numatyta priimti, skelbiamas papildomas priėmimas. Jis rengiamas arba prieš pat mokslo metus, arba jiems jau prasidėjus. Į antrosios pakopos studijas priimama arba birželio-liepos arba rugsėjo-spalio mėnesiais. Priėmimas į šios pakopos studijas organizuojamas fakultetuose. Čia konkursai, palyginti su konkursais į pagrindines studijas, gerokai mažesni. Į doktorantūrą priimama birželio- liepos mėnesiais ir konkursai nėra dideli. 8. STUDIJOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE Studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose plėtojamos remiantis pasaulinėmis aukštojo mokslo raidos tendencijomis. Kvalifikaciniai aukštojo išsilavinimo nuostatai: • Pakopinė studijų sistema, • Naujos studijų programos, • Aukštųjų mokyklų veiklos vertinimas, • Specialistų su aukštuoju išsilavinimu poreikio prognozė. Kiekvienos krypties studijoms sudaroma (-os) programa (-os), kurią (-ias) aukštosios mokyklos rengia pagal Kvalifikacinius aukštojo išsilavinimo nuostatus ir Lietuvos mokslo tarybos rekomendacijas. Pakopinę studijų sistemą atspindi studijų programų tipai, suteikiamų studijų kvalifikacinių laipsnių, profesinių kvalifikacijų struktūra. Nors studijų programų sandara labai įvairi, yra keletas visoms aukštojo mokslo studijų bendrų požymių: • programos skirtos asmenims, turintiems vidurinį, aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą; • studijuojantiems teikiamas gilus teorinis (mokslo tiriamajai veiklai) arba aukšto lygio profesinis (darbui, kuriam atlikti reikia aukštos kvalifikacijos arba sudėtingų gebėjimų) parengimas. 8.1. Studijų pakopos Studijų pakopa - tai studijų programų klasifikacijos parametras, apibrėžiamas studijų sudėtingumo laipsnių, apimtimi suteikiamo laipsnio (profesinės kvalifikacijos ) vieta nacionalinėje kvalifikacijų sandaroje ir kitais požymiais (Vilniaus universiteto studijų nuostatai, 2000). Aukštose mokyklose skiriamos: • pagrindinės (pirmosios) pakopos studijos: bakalauro ir profesinės; • antrosios pakopos studijos: magistratūra, specializuotos profesinės ir rezidentūra; • aukščiausiosios pakopos studijos- doktorantūra. Aukštasis išsilavinimas Lietuvoje pripažįstamas baigus pagrindines aukštosios mokyklos studijas: suformavus pasirinktos studijų krypties žinių pagrindus, derinant šias žinias su profesinės veiklos studijomis. Antrosios pakopos studijos teikia gilesnį siauresnės specializacijos išsilavinimą, formuoja mokslinio darbo įgūdžius arba suteikia specialųjį parengimą savarankiškai profesinei veiklai. Rezidentūra yra specifinė aukščiausios kvalifikacijos gydytojų rengimo forma, kitų studijų krypčių rezidentūros nėra. Doktorantūra apima doktorantūros studijas, kryptingus mokslo tyrimus bei disertacijos parengimą ir gynimą. 8.2. Kvalifikaciniai laipsniai ir profesinės kvalifikacijos Baigus atitinkamas studijas aukštosiose mokykloje, suteikiamas kvalifikacinis laipsnis (bakalauro, magistro) arba įgyjama profesinė kvalifikacija. Taip pat yra programų, kurias baigus suteikiamas ir kvalifikacinis laipsnis, ir profesinė kvalifikacija. 8.2.1. Bakalauro kvalifikacinis laipsnis Baigus bakalauro studijas suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis, kuris pažymi bendrąjį tam tikros mokslo ar meno krypties aukštąjį išsimokslinimą ir pasirengimą tolimesnėms studijoms arba profesinei veiklai. Šis kvalifikacinis laipsnis suteikia teisę toliau studijuoti magistratūroje pagal specializuotų profesinių studijų programas arba verstis profesine veikla. 8.2.2. Magistro kvalifikacinis laipsnis Asmenims, baigusiems magistratūros studijas ir apgynusiems magistro baigiamąjį darbą, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis. Magistro laipsnis pažymi asmens specializuotą aukštąjį tam tikros mokslo ar meno krypties išsilavinimą ir pasirengimą doktorantūros studijoms arba profesinei veiklai. Turint šį laipsnį galima toliau studijuoti doktorantūroje arba verstis praktine veikla. Baigus profesines, specializuotas profesines ar rezidentūros studijas, suteikiama aukšto lygio profesinė kvalifikacija. 8.2.3. Daktaro kvalifikacinis laipsnis Daktaro mokslinis laipsnis suteikiamas asmenims, baigusiems doktorantūrą ir parengusiems ir apgynusiems daktaro disertaciją. Daktaro mokslo laipsnis žymi asmens pasirengimą savarankiškai formuluoti mokslo uždavinius ir atlikti tam tikros mokslo srities tyrimus. Teisę skelbti priėmimą ir teikti daktaro laipsnį mokslo tarybos teikimu suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė Valstybiniai mokslo institutai, siekdami mokslo ir studijų integracijos, organizuoja su aukštosiomis mokyklomis bendras doktorantūros studijas. 8.2.4. Profesinės kvalifikacijos Baigus profesines, specializuotas profesines ar rezidentūros studijas, suteikiama profesinė kvalifikacija (mokytojo, teisininko, gydytojo, inžinieriaus , ekonomisto ir t.t). Profesinių kvalifikacijų pavadinimai nėra griežtai reglamentuoti, registruojant ne visas studijų programas registre nurodomas suteikiamas studijų kvalifikacinis laipsnis ar profesinė kvalifikacija. Planuojama sutvarkyti ir teikiamų profesinių kvalifikacijų sąrašą, perregistruojant studijų programas nurodyti, kokios srities ir koks kvalifikacinis laipsnis ar profesinė kvalifikacija suteikiama baigus programą. Aukštosiose studijose yra ir tokių programų, kurias baigus suteikiamas ir kvalifikacinis laipsnis, ir profesinė kvalifikacija. 8.3. Studijų formos Aukštosiose mokyklose yra dieninės, vakarinės, neakivaizdinės, intensyviosios ir kt. studijos. Dieninių studijų auditorinių užsiėmimų dalis, palyginant su vakarinių ir neakivaizdinių, yra didžiausia. Nemaža neakivaizdinių studijų dalis tenka savarankiškam darbui. Dieninių studijų užsiėmimai paprastai vyksta dieną, o vakarinių - vakarais. Neakivaizdinių studijų studentams yra paskaitų ir egzaminų sesijos, per kurias jie atvyksta į aukštąsias mokyklas, klauso paskaitų, yra konsultuojami, laiko įskaitas ir egzaminus. Intensyviųjų studijų užsėmimai vyksta vakarais po darbo, savaitgaliais ir per atostogas. 8.4. Studijų sandara Studijos vyksta pagal aukštųjų mokyklų parengtas studijų programas. Pirmieji dveji pagrindinių studijų metai skiriami išmokti pasirinktos studijų srities pagrindus. Daugelio aukštųjų mokyklų kelių studijų programų studentai mokosi pagal panašią studijų programą. Vėliau studijos išsiskiria priklausomai nuo programos. Kartais studijų programos paskutiniais metais turi dvi ar daugiau specializacijų ir studentai gali jas rinktis. Apie 70 procentų visų bakalauro studijų programų dalykų yra privalomieji, apie 20 procentų- pasirenkamieji ir ne mažiau 5 procentai- laisvieji. Magistratūroje daug dalykų kursų skirta gilesnėms pasirinktos studijų šakos studijoms. Kiekvieną semestrą skiriama laiko magistro darbui rengti. Doktorantūroje pirmus pusantrų metų skiriama išsamiai gilintis į pasirinktą mokslo kryptį ir šaką. Vyksta užsiėmimai, vėliau už išklausytus kursus atsiskaitoma. Kitas laikas skiriamas daktaro darbui. Be to, doktorantai privalo įgyti dėstymo aukštojoje mokykloje įgūdžių, todėl skaito paskaitas, vadovauja pratyboms, seminarams. 8.5. Studijų trukmė Standartinė pagrindinių dieninių ir vakarinių studijų trukmė yra ketveri metai. Kai kurios studijų programos, kurias baigus suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija, trunka 5-5.5 .metų. Dauguma neakivaizdinių pagrindinių studijų programų trunka penkerius metus. Yra išimčių, čia neakivaizdinės studijos trunka ketverius metus. Tipinė magistratūros studijų programų trukmė yra dveji metai. 8.5.1. Akademinis kalendorius Studijos aukštosiose mokyklose vyksta semestrais. Metus sudaro du semestrai- rudens ir pavasario. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 d. Semestro pabaigoje skiriamas laikotarpis, vadinamas egzaminų sesija, per kurį paskaitos nevyksta, o tik rengiamasi atsiskaityti ir atsiskaitoma už išklausytus kursus. Dieninių studijų semestro kalendorinė trukmė yra 20 savaičių, iš jų 4 savaitės skiriamos egzaminų sesijai. Rudens semestro studijos prasideda rugsėjo 1 d. ir trunka iki sausio 26 d. daugumoje aukštųjų mokyklų pavasario semestras prasideda vasario pradžioje. Viena šio semestro savaitė skiriama Velykų atostogoms. Žiemos atostogos būna pasibaigus rudens semestrui, po žiemos egzaminų sesijos. Jų trukmė 1-2 savaitės. Vasaros atostogos pačios ilgiausios - iki 2 mėnesių, pasibaigus pavasario semestrui. Vasarą, kai kurių studijų programų studentai atlieka praktiką. Paskaitos vyksta pagal tvarkaraščius. Paskaitų tvarkaraštis sudaromas atsižvelgiant į 40 valandų darbo per savaitę. Auditorinis darbas negali trukti ilgiau kaip 8 val. per dieną. 8.6. Atsiskaitymo formos Už kiekvieną dalyko kursą reikia atsiskaityti. Yra trys atsiskaitymo formos: • Egzaminas; • Diferencijuota (vertinamoji) įskaita; • Įskaita. Pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Kai kurie studijų dalykai gali būti vertinami įskaita. Egzaminai vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. Egzaminas vertinamas pažymiu. Paprastai jam skiriama pasiruošti skiriamos 2-5 egzaminų sesijos dienos. Įskaitos gali būti laikomos raštu, raštu ir žodžiu arba tik žodžiu. Diferencijuota įskaita yra panaši į egzaminą, tik jai pasirengti skiriama mažiau laiko, be to, kurso, už kurį atsiskaitoma, apimtis paprastai yra gerokai mažesnė, nei to, už kurį atsiskaitoma egzaminu. Diferencijuota įskaita yra nykstanti atsiskaitymo forma. Įskaita arba išlaikoma, arba ne, jai pasirengti skiriama mažiau laiko. Atsiskaitymo forma yra nustatoma, tik išimtiniais atvejais studentai gali ją pasirinkti. Semestro ir metiniai klausytojų rašto darbai, praktikos ir praktiniai įgūdžiai gali būti įvertinti be papildomo patikrinimo. Pažymiais įvertinti atsakymai į egzamino (įskaitos) klausimus ir rašto darbai saugomi dalyką dėsčiusio dėstytojo katedroje vieną mėnesį nuo įvertinimo dienos. Studijų rezultatus vertina kursą dėstęs, studijoms vadovavęs dėstytojas arba tos srities specialistų komisija, į kurią įeina kursą dėstęs, studijoms vadovavęs dėstytojas. Studentas, negalintis į egzaminą (įskaitą) atvykti dėl ligos arba dėl kitos svarbios priežasties, gali prašyti fakulteto dekaną leisti laikyti egzaminų sesijos metu arba pratęsti egzaminų sesiją. Egzaminų sesija pratęsiama ne daugiau kaip vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo naujo semestro pradžios. Apie neatvykimo priežastį klausytojas privalo per tris darbo dienas nuo tvarkaraštyje numatytos egzamino datos pranešti dekanatui ir iki nustatyto laiko pateikti pateisinamąjį dokumentą. 8.7. Studijų kalba Visose aukštosiose mokyklose pagrindinė dėstymo kalba yra lietuvių. Gerai mokėti lietuvių kalbą yra būtina studijų sąlyga. Kadangi ne visa studijoms reikiama literatūra yra lietuvių kalba, todėl gerai mokėti bent vieną užsienio kalbą būtina. Daugelyje aukštųjų mokyklų pirmus du kursus tobulinamos bent vienos užsienio kalbos žinios. Yra studijų programų, kur papildomai reikalaujama gerai mokėti anglų kalbą. Lingvistinių programų ir tarptautinių studijų mainų programų dalykai, taip pat kursai, dėstomi lietuviškai nemokančių vizituojančių dėstytojų, fakultetų, institutų, centrų tarybų sprendimu gali būti dėstomi ir kitomis kalbomis. 9. STUDIJŲ BAIGIMAS Baigusiu Universiteto studijas laikomas klausytojas, įvykdęs visus pasirinktos studijų programos reikalavimus. Baigusiems studijas išduodamas studijų baigimą patvirtinantis dokumentas. Kartu su studijų baigimą patvirtinančiu dokumentu išduodamas priedas. Jame nurodomi visi studijuoti dalykai, jų apimtis ir įvertinimas. Studijų baigimą patvirtinantis dokumentas atiduodamas tik kai atsiskaitoma su biblioteka ir kitais padaliniais. 9.1. Baigiamieji egzaminai ir darbai Profesinių studijų pabaigoje rengiami baigiamieji egzaminai. Per šiuos egzaminus reikia atsiskaityti už keletą per studijas išklausytų kursų, sujungtų į vieną plačią temą. Būna 2-7 baigiamieji egzaminai. Jei jų daugiau kaip du trys organizuojami ne tik studijų pabaigoje, bet ir baigus tos temos studijas. Studentus egzaminuoja baigiamojo egzamino komisija. Neišlaikęs bent vieno baigiamojo egzamino studentas laikomas nebaigęs studijų. Egzaminą galima perlaikyti kitais metais. Bakalauro studijos, magistratūra ir doktorantūra baigiamos bakalauro, magistro ir daktaro darbo gynimu. Medžiaga bakalauro darbui rengiama paskutinius vienus dvejus metus, magistro ir daktaro darbas rengiamas visą tam tikros pakopos studijų laikotarpį. Darbui ginti sudaroma komisija. 9.2. Diplomai Išsimokslinimo diplomu patvirtinama, kad asmuo įgijo tam tikrą kvalifikaciją arba išsilavinimą. Kiekvienam studentui išduodamas nustatytos formos išsimokslinimo lygį liudijantis diplomas ir jo priedas ar akademinė pažyma. Baigusieji dalines studijas gali gauti aukštosios mokyklos akademinę pažymą arba studijų knygelės išrašą dėl baigto kurso. Diplomo priede nurodoma studijų apimtis kreditais, studento žinių įvertinimas. Brandos atestatų, diplomų ir kitų išsimokslinimo pažymėjimų išdavimo teisę ir tvarką, turinį ir apskaitą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Išsilavinimo, įgyjamo Lietuvos Respublikoje, pažymėjimų nuostatai (1993) (Lietuvos aukštasis mokslas ir kvalifikacijų pripažinimas, 1999). IŠVADOS 1. Lietuvos aukštojo mokslo ištakos siejamos su Vilniaus universiteto įkūrimu, įsteigus Jėzuitų kolegiją atsirado galimybė kurtis pirmajam Lietuvos universitetui. 2. Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus gebėjimus bei galimybes. Pažangiausiems studentams garantuojamas nemokamas mokslas. 3. Aukštosios mokyklos veiklos principai yra mokslo (meno) ir studijų vienovė, akademinė laisvė, autonomija, nustatyta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme ir kiekvienos aukštosios mokyklos statute. 4. Aukštasis mokslas prieinamas visiems Lietuvos gyventojams, neatsižvelgiant į lytį, rasę, religinius įsitikinimus bei tautybę. 5. Aukštojo mokslo diplomas įgyjamas aukštojoje mokykloje, baigus pagrindines studijas. Jų trukmė 4-5 metai. Baigus bakalauro studijas, gali būti tęsiamos specializuotos profesinės ar magistratūros studijos. LITERATŪRA 1. Akademinis ir profesinis pripažinimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Vilnius: Justitia, 1999. 144 p. 2. Lietuvos aukštasis mokslas ir kvalifikacijų pripažinimas. Vilnius: Justitia, 1999. 104 p. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius: Saulužė, 1992. p. 9. 4. Lietuvos TSR istorija, nuo seniausių laikų iki 1917 metų. Vilnius: Mokslas, 1985. p. 138-139, 195-200. 5. Šapoka A. Lietuvos istorija. Vilnius: Mokslas, 1989. p. 449-455. 6. Švietimas ir mokslas Lietuvoje. Vilnius: Kraštotvarka, 2002. 47p. 7. Vaitulevičienė B., Čižas A. Lietuvos aukštasis mokslas. Vilnius: Puntukas, 1999m 8. Vilniaus universiteto studijų nuostatai ir kiti studijas reglamentuojantys dokumentai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2000. 34 p. INTERNETAS Bendrosios priėmimo į pagrindines ir vientisąsias studijas nuostatos. Iš Vilniaus universitetas [interaktyvus].[žiūrėta 2004 m. birželio 17d.]. prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!