Universitetinių studijų sistema Lietuvoje

VB 7/3 gr. stud.
VB 7/3 gr. stud.
M. Drevinskaitė
2007 11 30
KAUNAS, 2007
ĮVADAS
Aukštojo mokslo sistemą Lietuvoje galima suskirstyti į du sektorius ─ universitetinį ir neuniversitetinį. Universitetinį sektorių sudaro valstybiniai universitetai (Kauno medicinos universitetas (KMU), Klaipėdos universitetas (KU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Mykolo Riomerio universitetas (MRU), Šiaulių universitetas (ŠU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Vilniaus universitetas (VU) ir kt. ), valstybinės akademijos (Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir kt. ) ir nevalstybinės aukštosios mokyklos (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, LCC tarptautinis universitetas ir kt. ). Neuniversitetinį sektorių sudaro valstybinės kolegijos (Alytaus kolegija, Kauno kolegija, Vilniaus kolegija, Lietuvos jūreivystės kolegija, Vilniaus statybos ir dizaino kolegija, Kauno technikos kolegija ir kt. ) ir nevalstybinės kolegijos (V.A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla, Vilniaus vadybos aukštoji mokykla, Viešoji įstaiga Vilniaus verslo kolegija, Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus kooperacijos kolegija ir kt. ). Didžioji dalis studentų yra universitetiniame sektoriuje (žiūrėti 1 priedą).
Universitetinės ir neuniversitetinės aukštosios mokyklos yra aukštojo mokslo institucijos, kuriose rengiami specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir vienodas galimybes įsidarbinti. Universitetinės studijos orientuotos rengti plataus profilio specialistus švietimo, kultūros, mokslo, meno, ūkio, ekonomikos ir kitoms veiklos sritims, gebančius savarankiškai dirbti ne tik profesinį, bet ir intelektinį bei kūrybinį darbą. Neuniversitetinės studijos orientuotos rengti specialistus profesinei veiklai pagal konkrečias kryptis, turinčius pradinių šios veiklos praktinių įgūdžių ir sugebančius įsitraukti į ją iš karto, be papildomos adaptacijos. Apibendrinant galima pasakyti, kad kolegijos rengia specialistus – praktikus, pasirengusius po studijų baigimo lengvai integruotis į darbo rinką, o universitetai rengia platesnio profilio, labiau į akademinę veiklą orientuotus specialistus.
Šio darbo tikslas supažindinti su aukštojo mokslo sistema, suteikti visą galimą informaciją apie universitetinių studijų sistemą Lietuvoje. Sandros Petkevičiūtės indėlis į darbą: informacijos ieškojimas, jos atrinkimas, suskirstymas. Martynos Drevinskaitės indėlis: gautos informacijos redagavimas, pristatymo paruošimas.
1. AUKŠTASIS MOKSLAS LIETUVOJE
Aukštojo mokslo misija yra ugdyti šviesuomenę, plėtoti valstybės ūkiui, visuomenės mokslinei, humanitarinei, informacinei ir technologinei kultūrai bei tarptautinei kooperacijai būtinas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!