Globalizacijos akivaizdoje vis aiškiau suvokiama, kad svarbiausias visuomenės ekonominės pažangos variklis šiais laikais yra nebe gamtiniai ar finansiniai ištekliai, o vadinamasis žmogiškasis kapitalas – kuo gilesnės bei “taiklesnės” darbo rinkos poreikių atžvilgiu profesinės žinios bei intelektinis imlumas ir sugebėjimas prisitaikyti prie sparčiai kintančios rinkos iššūkių. Turint tai omenyje bei įvertinus palyginti neturtingus mūsų šalies gamtinius išteklius, galima pagrįstai teigti, kad Lietuvos ekonomikos plėtros spartą ir kokybinius parametrus lems tai, kaip greitai ir efektyviai šalies ekonomiką pavyks paversti žinių ekonomiką. Be to, šalies ekonomikos būklė priklauso nuo jos ekonominės politikos, vadovų ir specialistų sugebėjimo priimti ir įgyvendinti optimalius valdymo sprendimus. Tai lemiančių veiksnių yra daug ir jie priklauso nuo istorinių ir politinių sąlygų. Tačiau didžiausią įtaką turi ekonominės ir vadybinės žinios, nes jos formuoja žmogaus ekonominį mąstymą, lemia jo sprendimus, veiklos originalumą ir efektyvumą. Aukštoji mokykla visada skyrė ir skiria daug dėmesio ekonominių disciplinų studijoms ir jų praktiniam taikymui gamyboje. Ekonomikos specialistų parengimas priklauso nuo aukštosios mokyklos mokslinio pedagoginio personalo kvalifikacijos, patirties, tradicijų ir turimos materialinės bazės.
Šiame darbe yra nagrinėjama ekonomikos specialistų rengimo sistema Lietuvoje, aptariami pagrindiniai jos aspektai.
Darbo tikslas – supažindinti su ekonomikos specialistų rengimo sistemos ypatumais Lietuvoje.
Darbo objektas yra ekonomikos specialistų rengimo sistema Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
• apžvelgti ekonomikos mokslo ištakas ir raidą;
• supažindinti su mokslo institucijomis bei jų studijų sistema, rengiančiomis ekonomikos specialistus;
• aptarti ekonomikos specialistų rengimo sistemos Lietuvoje trūkumus;
• aptarti Lietuvos ekonomikos mokslo ir studijų reformos kryptis;
• pateikti išvadas.
1. EKONOMIKOS MOKSLO IŠTAKOS IR RAIDA
Lietuvos istorikai ir ekonomistai pagrįstai didžiuojasi tuo, kad pirmoji pasaulyje politinės ekonomijos universitetinė katedra 1803 m. buvo įkurta ne kur kitur, o būtent Vilniaus universitete, Lietuvoje. Tačiau, kaip pastebi L. Čekanavičius (2004), net ir skvarbiausias pasaulio ekonominės minties istorijos tyrėjas vargu ar galėtų nurodyti bent vieną Lietuvos ekonomistą-jau nekalbant apie iš Lietuvos kilusią ekonomikos mokslo pakraipą - kurio vardas būtų radęs kelią į pasaulinius analus: mokslo...
Šį darbą sudaro 3077 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!