Ankstyvojo ugdymo ir pagalbos šeimai sistema Lietuvoje ir Europoje

Ankstyvoji intervencija vaikystėje yra visuma tarpusavyje susijusių paslaugų, kurios prireikus teikiamos mažiems vaikams ir juos ugdančioms šeimoms tam tikru vaiko gyvenimo tarpsniu, apimančios visas specialiosios pagalbos rūšis: jo/jos vystimosi užtikrinimą ir stimuliavimą; sustiprinimą pačios šeimos kompetencijų; ir vaiko bei šeimos socialinės inkliuzijos plėtotę.
Ankstyvoji intervencija siejama su ankstyvojo amžiaus vaikų bei jų šeimų teise sulaukti jiems reikalingos pagalbos. Svarbūs dokumentai, priimti per paskutiniuosius 20−30 metų, rodo idėjų bei teorijų evoliuciją, iškelia naują AIV koncepciją, kai tiesiogiai siejami sveikatos apsaugos, švietimo ir socialiniai mokslai (ypač psichologija). Naujoji AIV koncepcija orientuota į vaiko raidą ir į socialinės sąveikos įtaką žmogaus raidai apskritai, o ypač − įtaką vaikui. Tai rodo perėjimą nuo į vaiką orientuotos intervencijos prie visapusiškesnio požiūrio, atsižvelgiant į vaiką, šeimą ir aplinką, ir atitinka platesnę idėjų negalės srityje raidą, t. y. perėjimą nuo „medicininio“ link „socialinio“ modelio (ECI in Europe, 2005).
Vakarų Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose jau septintajame dešimtmetyje specialiųjų poreikių vaikų tėvams buvo sudaryta daugiau galimybių įsitraukti į vaiko ugdymo procesą, akcentuojama mokyklos ir šeimos partnerystė, o ne vienpusis informavimas apie jau priimtą sprendimą.
XX a. viduryje Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje prasidėję socialiniai pokyčiai ir naujos neįgaliųjų ugdymo ir socialinės integracijos teorijos turėjo įtakos ir kuriamai Lietuvos švietimo koncepcijai. Lietuvos švietimo politika grindžiama Vakarų Europoje priimtinais humaniškumo, demokratiškumo principais, normalizacijos, integracijos idėjomis. Sukurti ir vis dar tobulinami teisiniai pagrindai. Lietuvos Švietimo įstatymas (2003) ir Specialiojo ugdymo įstatymas (1998) nustato ne tik specialiojo ugdymo sistemos sandarą, ugdymo valdymą ir organizavimą, bet ir specialiųjų poreikių asmenų, jų tėvų (ar vaiko globėjų), pedagogų teises ir pareigas. Specialiojo ugdymo įstatymas (33.1 str.) leidžia tėvams dalyvauti įvertinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir gauti išsamią informaciją apie įvertinimo rezultatus bei dalyvauti vaiko ugdymo procese, o pedagogus įpareigoja (34.2 str.) bendradarbiauti su specialiųjų poreikių vaiko tėvais (ar vaiko globėjais), konsultuoti juos specialiojo ugdymo klausimais ir informuoti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!