Švietimo ir aukštojo mokslo politika Lietuvoje

Švietimas – asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas.
Dažnai kartojama tiesa, kad mokslas yra svarbausias šiandieninės visuomenės pažangos veiksnys.
Todėl visos pirmaujančios, norinčios pirmauti arba siekiančios neatsilikti pasaulio šalys mokslui skiria vis daugiau dėmesio – tiek didindamos bendras investicijas į mokslo pajėgumų stiprinimą, tiek puoselėdamos universitetus, kaip pagrindinius mokslo žinių kūrimo ir sklaidos židinius, tiek besirūpindamos, kad mokslo žinios būtų kuo plačiau panaudojamos skatinti šalies ūkiui ir tobulinti pačiai visuomenei.
Lietuvos aukštasis mokslas yra didelis turtas. Iš dalies jis priklauso visuomenei, kadangi ugdo jos pilietiškumą, mažina socialinę atskirtį, plečia aktyvią ir informuotą demokratiją, didina valstybės ekonominę galią ir t. t. Kita vertus, šis turtas priklauso ir atskiram žmogui, nes leidžia dirbti kvalifikuotą ir mėgstamą darbą, sudaro geresnio uždarbio galimybes ir aukštesnę padėtį visuomenėje.
Šiame darbe trumpai aptarsime švietimo politikos raidą, jos sandarą. Apžvelgsime Lietuvos švietimo politikos padėtį, išsimokslinimo lygio kaitą bei Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros planą.
Švietimo politika- terminas, palyginti nesenai atsiradęs mūsų edukologijos terminijoje.Vargu ar reikia tuo stebėtis: tarybiniais metais švietimo politiką formavo ne šios srities profesionalai,bet vadovaujantys ideologiniai darbuotojai.
Švietimo politikos kurso nebuvo pedagogikos fakultetų studijų programose;apie ją nebuvo rašoma monografijų ar vadovėlių.Taigi išsamesnių švietimo politikos tradicijų nėra, tačiau dabar padėtis sparčiai keičiasi.Šiandienos ir būsimi švietimo vadovai turi išmanyti švietimo politikos pagrindus.Ši sritis šiandien jau nebėra Seimo, Vyriausybės ar Švietimo ir mokslo ministerijos prerogatyva: vis dažniau kalbame apie regioninę bei įstaigų švietimo politiką.
Švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokytis – prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Švietimas – asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas. Jis grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų. Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka, kai jo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!