Švietimo politika ir švietimo sistemos unifikacija bei diferencija

• Politika yra tai, ką nusprendžia daryti arba ko nedaryti turintieji teisę priimti sprendimus(t.y.esantieji valdžioje).
• Švietimo politika –tai visuma kryptingų veiksmų ,kuriais siekiama įgyvendinti strateginius švietimo sistemos arba organizacijos tikslus.
• -materialinių išteklių ir galių sukaupimas ir panaudojimas siekiant norima linkme paveikti institucijų ,organizacijų ir individų elgesį.Tačiau ištekliai yra riboti.
• -politiniai sprendimai turi sulaukti visuomenės paramos.Valdžia ,nesugebanti spręsti visuomenei rūpimų problemų ,greitai praras jos pritarimą ir paramą.
• -demokratinei valstybei būdingas galių pasiskirstymas.Todėl politikoje turi turėti galimybę reikštis visų švietimo lygmenų ir interesų grupių atstovai priklausomai nuo jų turimų įgaliojimų.
• -švietimo politiką lemią patys moksleiviai ar studentai ,jų tėvai ,darbdaviai ,politikai ,profesinių sąjungų ir visuomeninių organizacijų atstovai.Tačiau svarbiausią vaidmenį formuodami ir įgyvendindami šalies švietimo politiką atlieka švietimo vadovai.Visi jie tiri teisę priimti sprendimus ir savo veiklumu arba neveiklumu siekia suteikti tam tikrą racionalų pagrindą.
• Viena iš esminių politikos charakteristikų –jos tikslingumas,jos vertybinis pobūdis ir ji įgyvendinama reaguojant į konkrečius socialinius pokyčius,t.y.neišvengiamai formuojama tam tikrame socialiniame kontekste.
Švietimo politikos raida
• Lietuvos Respublikos Švietimo sistemos raida, jos pertvarkymo ir organizavimo principai, atskirų grandžių charakteristika.
• Lietuvos Švietimo sistemos raida.
• Pirmoji mokykla buvo įkurta 1387m. Tuo laiku liaudies švietimu rūpinosi Martynas Mažvydas, Mikalojus Daukša, Abraomas Kulvietis (įkūrė pirmąją vidurinę mokyklą), Žygimantas Liauksminas (pedagoginis darbas, vadovėliai), Gžegožas Piramovičius, Motiejus Valančius, Jonas Šliūpas, Povilas Višinskis.
• 1570m. – jėzuitai Vilniuje įkūrė kolegiją (kuri vėliau tapo Akademija, o dar vėliau Vilniaus Universitetu). Svarbiausias dėmesys skiriamas senųjų kalbų mokymui, atminties ir loginio mąstymo ugdymui. Iki pat XVIII a. pab. Lietuvos mokyklų mokymo turinys ir mokymo būdas neskatino savarankiškos minties, kaustė kūrybiškumą, reikalavo aklo paklusnumo.XVIII a., pradėjus plisti reformacijai, mokyklų gausėja. XVIII a. viduryje pradedama švietimo reforma, šiek tiek pertvarkanti kolegijas – įvedami matematikos, mechanikos pagrindai, istorija, geografija, užsienio kalba, prigimtinė teisė.
• 1773 – panaikinamas Jėzuitų ordinas, įkurta pasaulietinė organizacija, kuri turėjo rūpintis Lietuvos švietimo reikalas – Edukacinė komisija. Pagrindinis dėmesys skiriamas vidurinėms...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!