Švietimo vadybos sistemos Vokietijoje ir Švedijoje

Vadyba, kaip mokslas, yra palyginus jaunas ir vis dar tyrinėjamas, vis dar kuriami tikslai, uždaviniai, siekiami rezultatai, siekiama atrasti radikalesniū būdų pateikti vadybos kursą studentams, kad jie suprastų ir galėtų sėkmingai vadovauti.
Tačiau šiame darbe bus kalbama kaip Vokietijos švietimas išgyveno tarpukario metais, kokios įsataigos veikė tada, ir kokios veikia dabar, į ką jos orientuotos, jų tikslai bei uždaviniai. Panagrinėsime ir Švedijos švietimo sistemos raidą bei aptarsime šiandien veikiančias mokyklas, jų tikslus ir uždavinius.
Vokietijos švietimo sistema.
Vokietija – aukštos kultūros, senų tradicijų ir prieštaringos istorijos šalis. 1998 m. Vokietijoje veikė 52000 mokyklų, kuriose dirbo 720800 mokytojų, o mokinių skaičius siekė 12.7 mln. (4, p. 157). Švietimo politikos tikslas – sudaryti kiek įmanoma geresnes galimybes įgyti tokį išsilavinimą, kuris atitiktų atskirų individų gabumus ir pomėgius. Šalis skyrė be galo dideles lėšas švietimo sistemai, kad turėtų gerai kvalifikuotą darbo jėgą.
Iki Pirmojo pasaulinio karo valstybė vis labiau rūpinosi mokykla, darėsi labiau atsakinga už mokyklos organizavimą. Tačiau Bažnyčia ir bendruomenė prarado savo vertę. Visų pirma buvo imta valstybinti liaudies mokyklas, buvo leidžiami nauji potvarkiai, reguliuojami mokylos turinio ir mokyklų inspekcijos klausimai, nustatytas privalomas aštuonerių metų mokymas, mokinių norma klasėje, mokytojų uždarbio dydis ir kt.
1918 m. lapkričio mėn. sužlugus monarchinei santvarkai ir pasibaigus karui, atsivėrė galimybės radikaliai keisti pedagogikos reformas. Nors pirmaisiais pokario metais šalis ir buvo kelbioje finansinėje padėtyje, bet tai nesutrukdė keisti reformas. Tad 1921 m. liepos mėn. Vidaus reikalų ministerija nurodė pagrindines pradinės mokyklos organizavimo gaires. 1925 m. keturmetė pradinė mokykla buvo privaloma, bet neatsisakoma gabesnius mokinius leisti į vidurinę mokyklą vos tik baigus trečią klasę.
Keturmetės mokyklos pagrindinis mokymo uždavinys buvo remtis ne tik moksline medžiaga, bet ir panaudoti „viską, kas moko vaikus, tai, ką išgyvena ir įgyja patys savo veikla“ (4, p. 163). Buvo siekiama, kad pamoka ugdytų vaiko ryšį su aplinka, tobulintų jo dvasinį pasaulį, bet gimtoji kalba nebuvo pamirštama. Svarbu, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!