Švietimo sistemos pokyčiai

Švietimas Švietimas tai procesas, kurio metu švietimo įstaigose ir ne tik formaliai arba neformaliai asmenims perteikiamos žinios ir formuojami gebėjimai. Švietimas tai bilietas į geresnį ir patogesnį pasaulį. Išskiriami šie švietimo tikslai: • išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, • išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, • padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą. Švietimo sistema tai mokymo institucijų, įstaigų tinklas, administruojamas valdžios ir savivaldos, jų aprūpinamas materialiniais ir dvasiniais resursais ir grindžiamas jurisdikcija. Įvairių valstybių švietimo sistemose skiriasi moksleivių mokymo pradžios amžius, drausmės palaikymas, pedagogikos filosofija. Mokymo įstaigų aprūpinimas ir dotacijos priklauso nuo valstybės ekonominio pajėgumo. Švietimo sistemą sudaro: • Priešmokyklinis ugdymas. • Mokyklų sistema, apimanti pradines (pagrindines), vidurines ir aukštąsias mokyklas. • Užklasinio ar tolygaus mokymosi sistema. • Mokymasis baigus mokyklą. Šiandieninėje globalinėje informacija pagrįstoje ekonomikoje, žinios yra plačiai pripažintos kaip pagrindinis gamybos faktorius, todėl politikai daugelyje šalių, įskaitant JAV, kelia išsimokslinimo svarba. Pasaulio bankas ir kitos daugiašalės įstaigos dabar sutinka, kad investicijos į išsimokslinimą yra nauji raktai, greta investicijų į sveikatą, į ekonomikos plėtrą. Nors išsimokslinimas yra reikšmingas mūsų šalies ekonominio gyvybingumo fondas, tačiau pagrindinis išsimokslinimo tikslas yra asmenų darbo jėgai paruošimas. ◦ Išskiriami šie septyni švietimo lygmenys: ◦ Ikimokyklinis ugdymas (0 lygmuo) ◦ Pradinis mokymas (1 lygmuo) ◦ Pagrindinis mokymas (2 lygmuo) ◦ Vidurinis mokymas (3 lygmuo) ◦ Aukštesniojo ir aukotojo išsilavinimo nesuteikiantis povidurinis ◦ profesinis mokymas (4 lygmuo) ◦ Aukštesnysis mokslas (5 lygmuo) ◦ Aukštasis mokslas (6 lygmuo) ◦ Doktorantūra (7 lygmuo) Statistikos departamento duomenimis atskiri švietimo lygmenys pavaizduoti pirmame paveiksle: 1 pav. Besimokantieji pagal švietimo lygmenis, proc. 1997 – 2008 m. Didžiausia dalis besimokančiųjų tenka antram švietimo lygmeniui, t.y. pagrindiniam mokymuisi. Pirmo švietimo lygmens (pradinio mokymosi) besimokančiųjų skaičius kasmet mažėjo, tuo tarpu šeštojo lygmens (aukštojo mokslo) besimokančiųjų skaičius kasmet augo. Statistikos departamento duomenų bazėje pateikiami šie bendrieji švietimo rodikliai: 1 lentelė. Bendrieji švietimo rodikliai Švietimo rodiklis Prieinamumas Tinkamumas analizei Besimokantieji Valstybės lygmuo Neprieinama Mokymosi aprėptis Valstybės lygmuo Neprieinama Mokiniai ir studentai įgiję išsilavinimą Valstybės lygmuo Neprieinama Mokslo tęsimas Valstybės lygmuo Neprieinama Mokiniai ir studentai Valstybės lygmuo Neprieinama Mokinių ir studentų aprūpinimas kompiuteriais Valstybės lygmuo Neprieinama Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui Valstybės lygmuo Neprieinama Valstybinės ir nevalstybinės mokymo įstaigos Valstybės lygmuo Neprieinama 10 000 gyventojų tenka mokinių ir studentų Valstybės lygmuo Neprieinama Tikėtina mokymosi trukmė Valstybės lygmuo Neprieinama Statistikos departamentas bendruosius švietimo rodiklius teikia valstybės lygmeniu, todėl rodikliai nėra tinkami nagrinėti referatuose. Tačiau statistikos departamento duomenų bazėje galima rasti Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidas švietimui apskričių lygmeniu (M2040203). Šis rodiklis yra rekomenduotinas nagrinėjant švietimo rodiklius referatuose. Statistikos departamente teikiami ir suskaidyti į grupes švietimo rodikliai: 2 lentelė. Ikimokyklinio ugdymo rodikliai Švietimo rodiklis Prieinamumas Tinkamumas analizei Ikimokyklinių įstaigų ugdymo ir auklėtinių skaičius Kaimo ir miesto (valst.) lygmuo Neprieinama Vaikai, dalyvaujantys ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme Kaimo ir miesto (valst.) lygmuo Neprieinama Grupių ir vietų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose Kaimo ir miesto (valst.) lygmuo Neprieinama Priešmokyklinis ugdymas Kaimo ir miesto (valst.) lygmuo Neprieinama Specialiosios paskirties ikimokyklinis ugdymas Valstybės lygmuo Neprieinama Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagoginių darbuotojų skaičius Kaimo ir miesto (valst.) lygmuo Neprieinama Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagoginių darbuotojų išsilavinimas Kaimo ir miesto (valst.) lygmuo Neprieinama Ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigėjai Kaimo ir miesto (valst.) lygmuo Neprieinama Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Apskričių lygmuo Tinkamas Ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniai Apskričių lygmuo Tinkamas 3 lentelė. Bendrojo mokyklinio ugdymo rodikliai Švietimo rodiklis Prieinamumas Tinkamumas analizei Bendrasis lavinimas Valstybės lygmuo Neprieinama Bendrojo lavinimo mokyklos Apskričių lygmuo Tinkamas Bendrojo lavinimo mokyklų skaičius pagal mokymo kalbas Valstybės lygmuo Neprieinama Bendrojo lavinimo mokinių skaičius Valstybės lygmuo Neprieinama Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai, kurie mokosi užsienio kalbas Apskričių lygmuo Tinkamas Specialiųjų poreikių mokiniai, integruoti į bendrojo ugdymo klases Valstybės lygmuo Neprieinama Specialiųjų poreikių mokiniai ir ugdymo įstaigos Valstybės lygmuo Neprieinama Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų ir vadovų skaičius Kaimo ir miesto (valst.) lygmuo, apskričių lygmuo Tinkamas 4 lentelė. Profesinio mokymo rodikliai Švietimo rodiklis Prieinamumas Tinkamumas analizei Profesinės mokyklos Apskričių lygmuo Tinkamas Mokiniai, stojantys į profesines mokyklas Valstybės lygmuo Neprieinama Profesinių mokyklų mokiniai Valstybės lygmuo Neprieinama Parengta specialistų profesinėse mokyklose Valstybės lygmuo Neprieinama Profesinių mokyklų mokiniai, kurie mokosi užsienio kalbas Valstybės lygmuo Neprieinama Profesinių mokyklų pedagoginiai darbuotojai Valstybės lygmuo Neprieinama 5 lentelė. Aukštesniojo mokslo rodikliai Švietimo rodiklis Prieinamumas Tinkamumas analizei Aukštesniosios mokyklos Apskričių lygmuo Tinkamas Aukštesniųjų mokyklų studentai, kurie mokosi užsienio kalbas Valstybės lygmuo Neprieinama Aukštesniųjų mokyklų studentai Valstybės lygmuo Neprieinama Parengta specialistų aukštesniosiose mokyklose Valstybės lygmuo Neprieinama Aukštesniųjų mokyklų dėstytojai Valstybės lygmuo Neprieinama 6 lentelė. Neuniversitetinių aukštųjų mokyklų rodikliai Švietimo rodiklis Prieinamumas Tinkamumas analizei Kolegijos Apskričių lygmuo Tinkamas Kolegijų studentai Valstybės lygmuo Neprieinama Parengta specialistų kolegijose Valstybės lygmuo Neprieinama Kolegijų studentai, kurie mokosi užsienio kalbas Valstybės lygmuo Neprieinama Kolegijų dėstytojai Valstybės lygmuo Neprieinama Universitetinių aukštųjų mokyklų rodikliai Švietimo rodiklis Prieinamumas Tinkamumas analizei Universitetų studentai Apskričių lygmuo Tinkamas (rekomen) Parengta specialistų universitetuose Valstybės lygmuo Neprieinama Universitetų trečios studijų pakopos studentai Valstybės lygmuo Neprieinama Specialistų, baigusių trečią studijų pakopą, skaičius Valstybės lygmuo Neprieinama Universitetų studentai, kurie mokosi užsienio kalbas Valstybės lygmuo Neprieinama Universitetų dėstytojai Valstybės lygmuo Neprieinama Didžioji dauguma rodiklių teikiami valstybės lygmeniu arba miesto ir kaimo lygmeniu ir tik maža dalis rodikliu teikiami apskričių lygmeniu. Antrasis rekomenduojamas rodiklis yra universitetinių ir neuniversitetiniu studijų studentų skaičius. Toliau paanalizuosime bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų, kolegijų mokyklų mokinių bei universitetų studentų skaičiaus kitimą Vilniaus apskrityje ir Lietuvoje. Statistikos departamento teikiamais duomenimis bendrojo lavinimo mokinių skaičiaus kitimas pateikiamas grafike: Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičius analizuojamu laikotarpiu 2000 – 2008 m. mažėjo tiek vidutiniškai Lietuvoje, tiek Vilniaus apskrityje, atitinkamai sumažėjo 19 proc. ir 18 proc. Matome, kad Vilniaus apskrityje mokinių skaičius ženkliai didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Pvz.: 2007 – 2008 mokslo metais mokinių skaičius vidutiniškai Lietuvoje sudarė 30 proc. lyginant su Vilniuje esančių mokinių skaičiumi. Antrajame paveiksle matome profesinėse mokyklose besimokančių mokinių skaičių. Analizuojamu laikotarpiu 2000 – 2008 m. tiek vidutiniškai Lietuvoje, tiek Vilniaus apskrityje mokinių skaičius mažėjo, atitinkamai sumažėjo 312 ir 560 mokinių. Vilniaus apskrityje profesinių mokyklų yra dvigubai daugiau negu vidutiniškai Lietuvoje. Sekančiame grafike pateikiami duomenys apie aukštesniosiose mokyklose besimokančiųjų studentų skaičių: Analizuojamu laikotarpiu 2000 – 2007 m. aukštesniosiose mokyklose studentų skaičius ženkliai mažėjo. 2000 metais vidutiniškai Lietuvoje studentų buvo 3738, Vilniaus apskrityje 11684, o 2007 m. atitinkamai 2 ir 5. Mokymas pagal aukštesniųjų studijų programas nuo 2007–2008 m. nevykdomas, nes jos tapo kolegijomis ir pakeitė organizacijų teisinį statusą. Sekančiame grafike pateikiami duomenys apie besimokančiųjų skaičių kolegijose: Kolegijose besimokančių studentų skaičius kasmet didėjo ir Vilniaus apskrityje jis yra daugiau nei tris kartus didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Kolegijose besimokančiųjų studentų skaičiaus didėjimui įtakos turėjo Aukštesniųjų mokyklų teisinių statusų pakeitimas. Sekančiame grafike matome, kad studentų skaičius didėjo ir universitetuose: Vilniaus apskrityje besimokančiųjų studentų skaičius universitetuose kasmet augo per analizuojamą laikotarpį ir išliko ženkliai didesnis už Lietuvos vidurkį. Tam įtakos turi didelis gyventojų skaičius Vilniaus apskrityje ir patogi vieta universitetams funkcionuoti. IŠVADOS Bendrieji švietimo rodikliai statistikos departamento duomenų bazėje teikiami tik Valstybės lygmeniu, todėl apskričių lygmeniu švietimą geriausia nusakytų šie rodikliai: • Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui (M2040203) • Universitetų studentai M3110701 LITERATŪRA 1. Education. Calvert Henderson quality of life indicator [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 spalio 15 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!