1 Vakarų Europos šalių švietimo sistemos 1.1 Idėjiniai svarstymai Švietimas – sociokultūrinis reiškinys, nes jo turinys formuojamas iš kultūros, mokslo paveldo ir atradimų, žmogaus patirties. Taigi ir šiuolaikinės pasaulio mokyklos raida – daugialypis didelio masto kaitos procesas. Mokykla keičia savo pobūdį. Vis labiau atitinka techninės ir technologinės revoliucijos epochos pedagoginių, socialinių ir politinių reikalavimų lygį. Matyti labai aiški mokyklos raidos tendencija – švietimo sistemų demokratizavimas, švietimo diversifikavimas ir diferenciacija, ugdymo humanizavimas, augantis mokinių aktyvumas ir savarankiškumas, darbo klasėje ir pamokoje sistemos modernizavimas, naujausių techninių priemonių pedagogizavimas, mokyklos socialinės institucijos veiksnio didėjimas. Krizinės situacijos sprendžiamos pedagoginėmis priemonėmis ir keičiant ugdymo turinį. Šiuolaikiniame švietime ryškėja tokios didaktinės koncepcijos: - tradicinė paradigma; - racionalistinis modelis; - fenomenologinė kryptis. Tradicinė didaktikos kryptis – siekimas laikytis konservatyviosios idėjos, kad švietimas turi atlikti kultūros vertybių retransliuotojo vaidmenį. Švietimas suprantamas kaip procesas, kurio metu jaunajai kartai perteikiami universalūs praeities kultūros elementai. Tradicinės idėjos atstovai pasirengę prikelti sisteminio akademinio lavinimo metodus. (J. Major, C. E. Finn, G. Cavalty ir kt.) Racionaliojo modelio šalininkai P. Bloom, R. Gagne, B. Skinderis ir kt. sprendė išmokimo ir jaunimo praktinės adaptacijos šiuolaikinėje visuomenėje per ugdymą problemas. Jie tvirtina, kad bet kokia švietimo programa gali tapti žinių, mokėjimų, gebėjimų, įgūdžių „elgesio repertuaru“ ir jį reikia išmokti per ugdymo procesą. Visiškai kitaip mano fenomenologijos krypties atstovai (A. Maslow ir kt.). Jie propaguoja ugdymo humanizavimą. Jų samprotavimuose apie švietimą ryški individualaus mokymo mintis. Teoriniuose veikaluose matyti, kad egzistuoja du požiūriai į auklėjimą: iš sociologizuojančios pozicijos ir (bio-) psichologizmo. Šie požiūriai priklauso nuo to, kaip vertinami ir suprantami socialiniai ir biologiniai ugdymo dėsningumai. Labai daug pedagogikos teoretikų mano, kad asmens auklėjimui didžiausią įtaką daro sociumas, t. y. visuomeninė terpė. Ši socialinės pedagogikos idėja vyrauja JAV, Prancūzijos, Japonijos švietimo teorijose, politikoje. Sociopedagogika laikosi tos nuomonės, kad mokykla yra pagrindinis auklėjamasis veiksnys. Tai ypatingas socialinės terpės modelis. Taigi vos ne pagrindinis visuomeninių vertybių perteikėjas mokykloje yra mokytojas. (Bio-) psichologinės krypties ugdymo idėją palaiko egzistencinės, naujojo ugdymo, humanistinės psichologinės mokyklos atstovai. Jie mano, kad epocha reikalauja humanizuoti ugdymą, t. y. atsigręžti į vaiką – jis turi būti ugdymo centre. Naujojo ugdymo idėjos paplitusios Prancūzijoje (R. Gal, A. Fabre ir kt.). Asmenybė – tai biologinė būtybė su prigimtine refleksija, leidžiančia prisitaikyti gyvenamojoje terpėje. Viena vertus, pripažįstama asmenybės sąveikos su aplinka reikšmė, kita vertus – teigiama, kad individas nepriklausomas nuo sociumo. Smerkiamos griežtos bausmės, raginama ugdytinių bendrauti labai atsargiai ir pagarbiai. Humanistinės psichologijos atstovai (A. Maslow, C. Rogers ir kt.) mano, kad būtina atsižvelgti į vaiko interesus, psichiką, individualias ypatybes, labai atsargiai su juo elgtis, atsisakyti visa išmanančio ir nurodančio mokytojo pozicijos ir arogancijos. Pagrindinis pedagoginių teorijų ir koncepcijų motto galėtų būti F. A. V. Dystervėgo žodžiai: „Parodyk savo mokinius ir aš pamatysiu tave“. 1.2 Švietimo kaita – nuolatinė būsena Švietimo reformos vyksta daugelyje šalių. Sunku būtų nurodyti šalį, kurioje mokykla nesikeičia bent kelerius metus. Todėl nuolatinė švietimo sistemos kaita yra natūralus procesas, kuriuo norime sudaryti kuo geresnes sąlygas jaunimui įsilieti į besikeičiantį suaugusiųjų pasaulį. Kiekvienos reformos tikslai, mąstai, metodai ir intensyvumas įvairiais laikotarpiais būna gana skirtingi. Švietimo sistema sudėtinga - be mokomojo turinio ir ugdymo proceso, joje yra daug politikos ir ekonomikos elementų. Kaip per trumpą laiką ir su minimaliais finansiniais resursais padaryti Lietuvos mokyklą efektyvią? Nors dėl mokyklos efektyvumo sampratos reikėtų daug ginčytis, siūlymas keisti greitai ir pigiai visada ras pritariančiųjų. Gal todėl kai kurios švietimo reformos idėjos aplenkia socialines bei edukacines švietimo nuostatas ir koncentruojasi prie švietimo ekonomikos ir vadybos. Siekiant geresnių rezultatų ir aukštesnės kokybės visose žmogaus veiklos srityse, atsiranda vis naujų reikalavimų išsilavinimui. Visos pasaulio valstybės yra priverstos nuolat ieškoti naujų ugdymo sistemos optimizavimo kelių, formų ir metodų. Visa tai atsiliepia visai švietimo sistemai. Šioje dalyje glaustai apžvelgsime šiuolaikinę švietimo padėtį bei ryškesnes švietimo raidos XX a. pabaigoje tendencijas (lot. tendentia-
Šį darbą sudaro 4791 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!