Aukštojo mokslo plėtotės Lietuvoje analizė

Švietimas traktuojamas, kaip pagrindinė žmogiškųjų išteklių vystymo ir socialinio stabilumo laidavimo priemonė. Integruojantis į Europos Sąjungą pirmaeiliškai reikia peržiūrėti ir išplėsti Lietuvos švietimo (kaip pagrindinės valstybės stiprinimo, žmogiškųjų išteklių vystymo, socialinio stabilumo laidavimo priemonės) sampratą ir siekti visų jos vystymo segmentų integralumo. Aktualiausios švietimo plėtotės sritys yra švietimo kokybė, prieinamumas, turinys, atvirumas, efektyvumas.
2001 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė veiklos programą, kurioje viena iš prioritetinių sričių laiko švietimą ir mokslą. Pagal Vyriausybės programą ir iš Aukštojo mokslo plėtros plano projeką – vienas svarbiausių uždavinių yra didinti aukštojo mokslo prieinamumą. Visoje Europoje jau keli dešimtmečiai stebimas ryškus besimokančiųjų aukštosiose mokyklose skaičiaus didėjimas
Tai susiję ne tik su tuo, kad šiuolaikinė darbo rinka reikalauja aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Pasaulio globalizacija ir pasaulinis darbo jėgos pasidalijimas, sparti darbo rinkos kaita turi užtikrinti ir reikiamos kompetencijos specialistų buvimą šalyje.
Darbe aptariami universitetinių ir neuniversitetinių studijų plėtotės bendrieji principai, įvertinamas naujų normatyvinių aktų ir įstatymus lydinčių dokumentų poreikis, kolegijų steigimo praktika, profesinių studijų plėtotė ir jos perspektyvos, galimi universitetų ir kolegijų bendradarbiavimo principai.
Darbo tikslas: išsiaiškinti aukštojo mokslo plėtotę Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
1. Susipažinti su studijų sistema;
2. Apžvalgti bendruosius studijų raidos principus ir jų įgyvendinimą;
3. Išsiaiškinti studijų turinį ir jo reglamentavimą;
4. Išanalizuoti studijų kokybę.
1. STUDIJŲ SISTEMA
1.1. Bendrieji duomenys
Lietuvos studijų sistemą nustato Mokslo ir studijų bei Aukštojo mokslo įstatymai, taip pat Vyriausybės priimti įstatymus lydintys teisės aktai. Lietuvoje veikia penkiolika valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų (toliau – universitetai). Jų steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas. Vyriausybės licencijas yra gavusios ir veikia dvi nevalstybinės aukštosios mokyklos.
2000 m. spalio 1 d. duomenimis, Lietuvoje yra 69 aukštesniosios mokyklos: 51 valstybinė ir 18 privačių. Nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. aukštesniųjų mokyklų pagrindu pradėtos steigti naujo tipo neuniversitetinės aukštojo mokslo institucijos – kolegijos.
Universitetas yra aukštoji mokykla, kurioje vyrauja universitetinės studijos ir studentų daugumą sudaro studijuojantieji pagal universitetines studijų programas, atliekami moksliniai tyrimai ir yra magistrantūros bei doktorantūros studijos arba...

Daugiau informacijos...