Aukštojo mokslo sistema

Pirmieji žinomi lietuviai, kurie studijavo Prahos universitete, aukštąjį mokslą baigė 1389 m. XV a. pradžioje, kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos Karalius Jogaila Krokuvos universitetą pertvarkė pagal Paryžiaus Sorbonos universiteto modelį, Lietuvos jaunimas studijavo Krokuvoje.
XV a. pabaigoje Lietuvos didikų vaikai pasiekdavo ir renesansinės Italijos (Romos, Bolonijos) bei kitų šalių universitetus (Tiubingeno, Liuveno, Vitenbergo etc.). Per 1440-1490 m. į Lietuvą grįžo 40 bakalaurai, 13 magistrai, 2 mokslų daktarai.
Lietuvos aukštojo mokslo ištakos siejamos su Vilniaus universiteto įkūrimu (1579 m.), kuris tapo pirmuoju LDK ir Rytų Europoje.
Prielaidų pirmajam Lietuvos universitetui atsirado 1570 m. įsteigus Jėzuitų kolegiją. To meto Lietuvos šviesuomenė suprato aukštosios mokyklos steigimo būtinybę, kai kurie didikai skyrė tam lėšų, ir 1579 m. balandžio 1 d. karaliaus Stepono Batoro privilegija bei tų pačių metų spalio 29 d. popiežiaus Grigaliaus XIII bule buvo įkurta Vilniaus akademija–universitetas (Alma academia et universitas Vilnensis societatis Iesu). Akademija greitai tapo intelektualiniu Lietuvos centru. Iš pradžių joje buvo tik Teologijos ir Filosofijos fakultetai. 1644 m. įsteigtas Teisės fakultetas. Šios aukštosios mokyklos statusą didino ir prie jos įkurta biblioteka bei spaustuvė. Į universitetą buvo priimami bajorų ir miestiečių vaikai iš visos LDK ir užsienio.
XVI a. pabaigoje universitete dirbo 11 -12, XVII a. a. pradžioje 14 –15, o įsteigus Teisės ir Medicinos fakultetą –18 profesorių. Universitete jau 1586 m. mokėsi per 700 studentų, 1597 m.-800, 1618m. –1210.
XVII a. viduryje universitetas pasiekė savo mokslinės veiklos viršūnę. Humanitariniai mokslai-logika, retorika, poetika, literatūros teorijos darbai atitiko to meto tradicinio Europos mokslo reikalavimus. XVII a. pirmoje pusėje VU profesoriai parengė ir pirmuosius Lietuvoje originalius tiksliųjų mokslų darbus.
Vilniaus universitetas vis tik nebuvo vienintelis kelias mokslui plisti. Kaip ir ankščiau LDK jaunuomenė mokėsi įvairiuose užsienio valstybių protestantiškuose bei katalikiškuose universitetuose. XVI a. juose mokėsi daugiau kaip 600 studentų iš LDK, XVII a. jų būta per 700. XVI -XVII a. pirmoje pusėje vien Vokietijos didžiuosiuose mokslo ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!