Aukštojo mokslo sistema Japonijoje

Kai dvi tolimos tautos pradeda pažinti viena kitą ir suranda bendrų dvasinių vertybių, išoriniai skirtumai, tokie kaip geografija, kalba ar istorinė patirtis, tampa antraeilės svarbos dalykai. Ypatingas sąryšis su gamta, sietinas su senosiomis religijomis; pagarba savo šalies ir tautos praeičiai; kultūros, meno ir išsilavinimo, kaip aukščiausios žmogaus kūrybinės galios apraiškų, puoselėjimas – tai tos vertybės, kurias pirmiausia vardija lietuvis ir japonas, paklaustas, kas jungia, rodos, tokias tolimas mūsų tautas. Dar pridėkime bendrus nacionalinio charakterio bruožus – santūrumą, užslėptą jautrumą ir jausmingumą; užsispyrimą ir atkaklumą siekiant tikslo; toleranciją kitai kultūrai, pasaulio pažinimo geismą, ir suprasime, kas tapo prieš dešimtmetį prasidėjusio intensyvaus, kupino kūrybinės įtampos bendravimo tarp Lietuvos ir Japonijos kultūros, mokslo ir meno žmonių pagrindu. Pradėjo kurtis mokslo institucijos, virtusios kultūrinių mainų iniciatorėmis ir koordinatorėmis.
Galbūt šie panašumai ir lėmė kodėl mes pasirinkome rašyti darbą tema „Aukštojo mokslo sistema Japonijoje”.Be to mums buvo be galo įdomu sužinoti, kaip ši šalis pasiekė tokį aukštą technologijų lygį . Tai pasiekti gali tik šalis, kurios aukštojo mokslo sistema yra gerai išsivysčiusi, prieinama įvairių šalių specialistams .
Darbe apžvelgėme kaip vystėsi Japonijoje aukštojo mokslo sistema , su kokiomis problemomis susiduria aukštosios mokyklos ( tiek studentai tiek dėstytojai ). Taip pat išsiaiškinome, kodėl Japonijoje yra svarbūs stojamieji egzaminai, kuo jie skiriasi nuo Lietuvoje esančių, aukštojo mokslo prieinamumas, bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Japonijos aukštųjų mokyklų.
Kiekviena komandos narė informacijos šiam darbui ieškojo individualiai: internetiniuose puslapiuose, bibliotekose bei namų knygų lentynose. Reikalingą darbui medžiagą sisteminome kartu,todėl manome,kad mūsų indėlis yra vienodas (po 20%).
Griežtai kalbant, iki XIX a. vidurio Japonijoje modernaus mokslo nebuvo. Nepaisant to, jie jau tada turėjo žymių matematikų, todėl negalima sakyti, kad japonų smegenys nesukurtos mokslui. Tačiau tai nebuvo modernus mokslas kaip socialinis reiškinys, o daugiau individualus atskirų žmonių pomėgis. XIX a. viduryje Japonijai atsivėrus pasauliui, japonai buvo nustebinti Vakarų mokslo raidos ir nusprendė žūtbūtinai pasivyti Vakarus. Panaši situacija...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!