Aukštojo mokslo raida Lietuvoje

Tuo metu, kai LDK brendo aukštosios mokyklos įkūrimo idėja, kaip jau minėta, Vakarų Europa buvo universitetų kultūros regionas.
Kovai su reformacija Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius pakvietė į LDK jėzuitų ordino, vieno intelektualiausių ir kovingiausių tuometinėje Europoje, vienuolius. Atvykę į Vilnių, jie savo veiklą pradėjo nuo mokyklos kūrimo. Vilniaus jėzuitų kolegija buvo atidaryta 1570 m. liepos 17 d., o mokslo metus spalio 23 d. pradėjo daugiau kaip 100 jaunuolių. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į kalbas, literatūrą ir iškalbą. Labiausiai siekta lavinti iškalbą, nes moksleiviai buvo rengiami disputams su kitatikiais.
1571 m. kolegijoje atidaryta filosofijos, o 1574 m. - teologijos klasės. Sėkminga kolegijos veikla paskatino jėzuitus galvoti apie aukštosios mokyklos įkūrimą. Ji turėjo tapti pagrindiniu ir svarbiausiu įrankiu kovai su reformacija. Steigiant universitetą, buvo reikalinga gauti valdovo privilegiją ir popiežiaus bulę. 1579 m. balandžio 1 d. Steponas Batoras suteikė privilegiją universitetui steigti. 1579 m. spalio mėn. buvo gauta popiežiaus Grigaliaus XIII bulė, patvirtinanti karaliaus privilegiją. Didelį veiklumą parodė Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, rūpinęsis universiteto steigimu. Kadangi kolegijoje jau buvo pasiruošta aukštosios mokyklos darbui, 1580 m. rudenį įvyko oficialus jos atidarymas. Oficialus įsteigtos aukštosios mokyklos pavadinimas buvo „Academia et universitas Societatis Jesu" („Jėzaus draugijos akademija ir universitetas").
Įkurtoje akademijoje buvo 2 fakultetai - Teologijos ir Filosofijos, tačiau trūko 2 praktinių fakultetų: teisės ir medicinos. Nepilną struktūrą apsprendė kelios priežastys. To meto Lietuvos teisinė kultūra buvo aukšta, pakako užsienio universitetus baigusių teisininkų. Medicinos fakultetas buvo neįsteigtas, nes Lenkijos didikai išsireikalavo iš karaliaus, kad duotoje privilegijoje būtų pabrėžta Krokuvos universiteto teisių apsauga.
Universitetas labai greitai plėtėsi. Dėstomoji kalba, kaip ir visoje Vakarų ir Vidurio Europoje, buvo lotynų. Mokymasis Filosofijos fakultete trukdavo 3 metus. Fakulteto absolventai, jei negindavo tezių, gaudavo filosofijos ir laisvųjų menų bakalauro laipsnį, o jei gindavo - magistro. Gavę magistro laipsnį jaunuoliai galėjo tęsti studijas Teologijos fakultete. Teologijos fakultete mokslas trukdavo 4 metus. Iš pradžių teologijos fakultetas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!