Aukštasis mokslas Japonijoje ir Lietuvoje

Lyginamoji edukologija – tai edukologijos mokslo šaka, leidžianti lyginamuoju aspektu pažvelgti į įvairių šalių edukacinę, teorinę, praktinę patirtį bei jos raidą. Išnagrinėjus dauguma lyginamosios edukologijos apibrėžimų man labiausiai patiko Theisen Adams (1990) apibrėžimas - lyginamoji edukologija – tai skirtingų nacionalinių švietimo sistemų tam tikrų charakteristikų (organizacinės struktūros, tikslų, mokymo proceso) lyginimas. Aš lyginamąjį aspektą pasirinkau Japonijos ir Lietuvos aukštąjį mokslą. Iš tikrųjų labai sunku lyginti tokias valstybes, bet kartu ir įdomu, kadangi Lietuvoje gyvena 3,6 milijonai žmonių, o Japonijoje 129 milijonai.
Japonija – valstybė su sparčiai augančia ekonomika ir pasižyminti pažangiomis idėjomis kuriant naujas technologijas. Beabejo, šie duomenys rodo aukštą valstybės gyventojų išsilavinimo lygį – juk ekonomikos kilimą ir naujos technikos atsiradimą skatina išsilavinę žmonės. Iš tikrųjų, užtenka pažvelgti vien į Japonijos gyventojų raštingumo lygį – jis siekia 100 %. Aišku, kad pasiekti tokį rezultatą leidžia tik gerai išvystyta švietimo sistema.
Raštingumui plisti Lietuvoje didelę reikšmę turėjo didžiojo kunigaikščio kanceliarija, taip pat luominių institucijų raštinės. Rašto įsigalėjimas reikalavo steigti mokyklas, perimti kitų šalių mokslo žinių visumą. Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų.
Aktualumas: Man buvo įdomu sužinoti, kaip ši šalis pasiekė tokį aukštą technologijų lygį. Taip pat įdomu, kad Japonijoje aukštuoju mokslu labiausiai susirūpinusi ne valstybė, o privatūs subjektai, o Lietuvoje – atvirkščiai.
Tikslas: Palyginti aukštojo mokslo ypatumus Japonijoje ir Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti aukštojo mokslo sampratą.
2. Aptarti Japonijos ir Lietuvos stojamuosius egzaminus, studentų skaičių (lyčių pasiskirstymą) bei pasirenkamas studijų sritis.
3. Aptarti Japonijos ir Lietuvos aukštojo mokslo studijų sistemą.
4. Aptarti Japonijos ir Lietuvos aukštojo mokslo finansavimą bei administracinį personalą.
Darbo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė.
I. Aukštojo mokslo bendrosios nuostatos
1.1. Pagrindinės sąvokos
Aukštasis išsilavinimas - išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje.
Aukštoji mokykla - studijų ir mokslo įstaiga, rengianti specialistus su aukštuoju...

Daugiau informacijos...