Nauji organizacinių struktūrų tipai

Organizacinė struktūra reiškia organizacijos veiklų padalijimo , sugrupavimo bei santykių tarp vadovų ir darbuotojų koordinavimo būdą.
Organizacijos struktūra atspindi jos siekius, formuoja jos požiūrį į aplinką, tuo susiaurindama interesą aplinkos tyrimams ir bendrąją firmos strategiją. Kitaip tariant, struktūra suformuoja rėmus strategijai.
Remiantis sistemine teorija galima teigti, kad organizacinės sandaros apibūdinimas – tai organizacinės valdymo struktūros apibūdinimas.
Oraganizacinė valdymo struktūra – tai darbuotojų ir padalinių, atliekančių jos veiklos reguliavimo procesus, visuma. Ši visuma kiekvienoje organizacijoje yra originali, padalinių kompozicija (tarpusavio sandara) ir informaciniai ryšiai trap jų yra skirtingi. Valdymo struktūra objektyviai susiformuoja keičiantis valdymo darbų sudėčiai bei turiniui, atsirandant naujiems šio pobūdžio darbams, t.y. vykstant valdymo darbo pasidalijimo procesui.
• įmonės strategijų, t. y. tikslų ir uždavinių.
OVS sudaro:
• įmonės valdymo aparato, padalinių sudėtis;
• jų sudarymo formos;
• jų tarpusavio ryšių sistema.
OVS turi būti optimali, operatyvi, patikima, ekonomiška.
Sąlygojant įvairiems valdymo darbo pasidalijimo veiksniams, formuojasi įvairių tipų ir modifikacijų valdymo struktūros. Besivystant organizacijoms, objektyviai išsiskyrė trys klasikiniai valdymo struktūrų tipai: linijinė, funkcinė, linijinė – funkcinė struktūros. Šių tipų esmę charakterizuoja ryšių, tarp padalinių ir atskirų darbuotojų, pobūdis.
Linijinėje valdymo organizacinėje struktūroje yra aiškiai išreikštas vienvaldystės principas, atsakomybės paskirstymas atskiriems hierarchijos lygiams. Taikant linijinį valdymo principą, kiekvienas vadovas sprendžia visus klausimus jam patikėtoje srityje, todėl jis turi būti aukštos kvalifikacijos.
Esant funkcinei valdymo organizacinei struktūrai, už atskiras įmonės veiklos funkcijas atsakingi atskiri vadovai. Čia pasiekiamas aukštas pasidalijimo lygis, nes kiekvienas vadovas specializuojasi siauroje srityje ir visiškai atsako už savo funkcijų vykdymą. Didžiausias šios struktūros minusas – bendros atsakomybės nebuvimas.
Linijinių ir funkcinių padalinių formavimo problemas nagrinėjo ir nagrinėja daugelis garsių vadybos mokslininkų: F.W.Taylor, H.Fayol, P.F.Drucker, W.B. Wolf, M.Dalton, J.R.Schermerhern, D.P.Holt, R.M.Hodgets, M.Hitt, R.Stewart, J.Woodward, L.Allen, R.Carzo, R.Johnson, E.E. Kast, J.E.Rosenzweig, O.V.Kozlova ir kiti.
Linijinė ir funkcinė struktūros integravosi ir susidarė jungtinis variantas linijinė - -funkcinė struktūra. Jos esmė tokia: priimant sorendimus panaudojami funkcinio valdymo pranašumai, o organizuojant sprendimų realizavimą - linijinio valdymo pranašumai....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!