Mokytojo vaidmenys švietimo kaitos kontekste

Tema. Mokytojo vaidmenys švietimo kaitos kontekste  ĮVADAS Darbo temos aktualumas ir mokslinis naujumas. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir integravusis į europietiškąją visuomenę, reformuojama ir Lietuvos švietimo sistema. Šios reformos tikslas – humanizuoti ir demokratizuoti mokyklą. Naujais demokratiniais pagrindais pertvarkomai mokyklai iškyla nelengvas uždavinys – įveikti ne tik dešimtmečius klestėjusį biurokratinį bei direktyvinį valdymą, bet ir kurti iš esmės naujus mokytojo – mokinio santykius, formuoti novatorišką pedagoginį mąstymą. Būtina šio proceso sėkmės sąlyga - požiūrio į mokytojo vaidmenį keitimasis.  Atsinaujinant visuomenei, mokykla tampa naujovių diegėja, o šiuolaikiškiems mokytojams suteikiama misija būti šio vyksmo iniciatoriumi. Jau 1999 metais įvykusiame pirmajame viešajame pedagogų rengimo pertvarkos idėjų pristatyme formuluotas pagrindinis klausimas: “Ar pedagogai atitinka šiandieniniam mokytojui keliamus reikalavimus, ar jie geba ugdyti asmenis, pajėgius savarankiškai bei sykiu su kitais spręsti savo ir visuomenės gyvenimo problemas?” (Pedagogų rengimas Lietuvoje: pertvarkos pastangos, 2004). Humaniškos ir demokratiškos mokyklos uždavinys neapsiriboja vien išsilavinusių asmenybių išugdymu. Šios asmenybės turi būti ir kūrybingos – gebančios diskutuoti ir abejoti, kritiškai ir laisvai mąstyti, savo naujomis idėjomis ir darbais galinčios praturtinti visuomenės dvasinį bei materialųjį pasaulį. Todėl, apibrėžiant šiuolaikinę ugdymo sampratą ir Lietuvos švietimo tikslus, neatsitiktinai akcentuojamas  poreikis ugdyti kūrybingą mokinį. Pagrindinis švietimo tikslas siejamas su būtinybe “parengti žmogų gyvenimui visuomenėje sparčiai kintančiomis sociokultūrinėmis sąlygomis” (Jackūnas, 1993, p. 15). Mokykla yra įsipareigojusi “žadinti ir puoselėti kiekvieno mokinio kūrybiškumą atsižvelgiant į jo polinkius, gebėjimus ir visuminę asmens raidą” (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos (I – X klasės), 2005). Tokią kūrybišką asmenybę gali išugdyti tik kūrybiškas, aktyvus, šiuolaikiškas mokytojas. Vis labiau vertinamos tokios mokytojo savybės kaip sugebėjimas nestandartiškai mąstyti ir mokyti, kelti netradicines ugdymo idėjas, nešabloniškai spręsti ugdymo problemas. Šiuolaikiškas mokytojas turi suvokti, atsižvelgti bei įsigilinti į mokinio psichikos vystymosi procesą, psichikos vystymosi ontogenezės pagrindinius dėsningumus, svarbiausias įvairaus amžiaus vaikų psichologines ypatybes, mokinių veiklos, elgesio, kūrybinių galių vystymosi savitumą įvairiose ugdymo stadijose ir t.t. Mokytojo vaidmenų ugdymo procese klausimai nuodugniai gvildenti nuo pat pedagogikos  mokslo atsiradimo, šiuo metu yra ypač aktualūs. Tyrimų, kurių dėka gali būti tobulinamas ugdymo procesas, sprendžiamos su juo susijusios problemos, aktualumą lemia ir nuolat besikeičiančios gyvenimo sąlygos, spartus technologinis progresas, maksimaliai išaugusios komunikacijos galimybės - šie pokyčiai neabejotinai pozityviai ar negatyviai įtakoja  vaikų psichologiją, taip pat – ugdymo kokybę. Per šimtmečius susiformavusi mokyklos struktūra, ištobulintos dalyko programos ir ugdymo metodai neatliepia šiuolaikiško jauno žmogaus poreikių. Nekyla abejonių, kad pagrindinis švietimo kaitos ir mokyklos tobulinimo veiksnys yra mokytojas. Tai pripažinus, išskirtinis dėmesys skirtinas pedagogų profesinei raidai, jų socialiniam visapusiškumui. Šiuolaikinė švietimo politika nukreipta į spartų žinių visuomenės kūrimą. O pedagogų informacinės kvalifikacijos raida ir žinių atnaujinimas vyksta nesistemingai, nereguliariai. Taigi reikšminga pastebėti, kad mokytojo vaidmenys modernioje informacinės visuomenės mokykloje turi aiškią tendenciją keistis, nes vietoj mokymosi visam gyvenimui atsiranda mokymosi visą gyvenimą poreikis. Klausimams, susijusiems su mokytojo vaidmenų kaita ugdymo procese, pastaruoju metu skiriamas vis didesnis dėmesys: šiais klausimais diskutuoja  lietuvių psichologai ir pedagogai, verčiami užsienio autorių leidiniai. Tyrimo problema. Tradiciniai mokytojo vaidmenys neužtikrina įvairiapusio žmogaus ugdymo šiuolaikinei visuomenei. Tyrimo objektas. Mokytojo vaidmenys ir jų kaita šiuolaikinėje visuomenėje. Klausimas. Kokia mokytojo vaidmenų kaitos įtaka gebėjimui sėkmingai mokytis ir prisitaikyti šiuolaikinėje visuomenėje? Tikslas. Atskleisti pagrindinius modernaus mokytojo vaidmenis ir jų kaitos reikšmę sėkmingam mokymuisi ir gebėjimui prisitaikyti šiuolaikinėje visuomenėje. Uždaviniai: 1. Atskleisti reikšmingiausius švietimo kaitos proceso veiksnius ir etapus. 2. Apibrėžti galimus mokytojo vaidmenis ugdymo procese. 3. Nustatyti dažniausiai pasitaikančius mokytojo vaidmenis šiandienos mokykloje. 4. Išryškinti sėkmingam mokymuisi ir gebėjimui prisitaikyti šiuolaikinėje visuomenėje reikšmingiausius mokytojo vaidmenis. 5. Paaiškinti mokytojo vaidmenų kaitos svarbą sėkmingam mokymui (-si). Tyrimo metodologija. Kiekybinis tyrimas bus atliekamas vadovaujantis visuminės (holistinės) paradigmos nuostatomis, kurių pagrindu iškilo visuminio ugdymo sąvoka.  Holistinis švietimas formuluoja tokias nuostatas: ugdymas yra dinamiškas, atviras žmogiškas ryšys, puoselėja kritinį požiūrį į daugelį besimokančio asmens gyvenimo kontekstų – dorovinį, kultūrinį, ekologinį, ekonominį, technologinį, politinį. Žmogaus potencialas gali atsiskleisti įvairiais mąstymo stiliais ir gebėjimais, ir nė vieno iš jų negalima ignoruoti. Holistinis mąstymas aprėpia kontekstinį, intuityvų, kūrybinį ir fizinį pažinimo būdus. Ugdymo prasmė yra skatinimas kurti savo asmenybę. Ugdymo/si subjektai yra ugdytojas (mokytojas) ir ugdytinis (mokinys). Ugdymas apima labai plačią mokytojo veiklos sferą. Ugdyti – tai  mokiniams suteikti šiuolaikinį mokslo ir kultūros lygį atitinkantį bendrąjį vidurinį išsilavinimą, skiepyti žmogiškąsias vertybes, lavinti mokinių gebėjimus jomis grįsti gyvenimą, brandinti kūrybinį mąstymą, savarankiškumą ir gebėjimą atsakyti už savo veiksmus, puoselėti mokinių dvasines, psichines ir fizines galias, skatinti saviauklą ir saviugdą, perteikti mokiniams tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir humanistinės  kultūros tradicijas ir t. t.  (Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos nuostatai, 2005). Taigi ugdymo sudėtinės dalys yra: formavimas (ugdytojo veiklos plotmė), saviugda (ugdytinio veiklos plotmė, auginimas, švietimas, mokymas, mokslinimas, lavinimas, auklėjimas, formavimas, skiepijimas ir t. t. Tyrime bus vadovaujamasi ir konstruktyvizmo teorija, pagal kurią  ugdymas laikomas aktyviu procesu, kuriame svarbi mokinio motyvacija, mokinio ir mokytojo bendradarbiavimas. TYRIMO PROJEKTAS Tyrimo tipas. Kiekybinis. 1. Tiriamųjų grupių apibrėžimas. Tyrimo populiacija – Viršuliškių vidurinės mokyklos dešimtos klasės mokiniai. Tyrimo imtis tikslinė – 30 mokinių iš dviejų paralelinių klasių. 2. Konteksto, kuriame bus vykdomas tyrimas, apibrėžimas. Švietimo kaita neatsiejama nuo naujo ugdymo turinio, naujų veiklos būdų, požiūrio, mąstymo, vertybių. Mokykla turi būti integrali švietimo sistemos dalis. Nėra abejonių, kad pagrindiniai švietimo reformos vykdytojai – mokyklų vadovai, mokytojai ir mokiniai. Šiandien mokytojui nebeužtenka būti geru tik savo srities specialistu, šiuolaikinis mokytojas turi gerai orientuotis nuolat besikeičiančioje visuomenėje, prisiimti naujus vaidmenis. 3. Duomenų rinkimo metodai ir priemonės. Tyrime bus naudojamas anketavimo metodas, priemonė – anketa. Pradiniame etape sudaromas teiginių sekos planas, kuriame apsvarstomi galimi atsakymų variantai. Taip pat apsvarstomos teiginių sąsajos su respondentų patirtimi, kad klausimai būtų teisingai suprasti. 4. Duomenų apdorojimo procedūros. Gautų duomenų analizė, vertimas skaičiais ir procentais, interpretacija, išvados. 5. Tyrimo planas: a) mokytojo vaidmenų žemėlapio sudarymas remiantis įvairių autorių požiūriais; b) anketos ir anketos pildymo instrukcijos sudarymas; c) susitarimas su respondentais dėl anketos pildymo; d) anketų išdalinimas ir užpildytų anketų surinkimas; e) duomenų apdorojimas – vertimas skaičiais ir procentais, interpretacija ir apibendrinimas; f) Išvadų ir pasiūlymų rengimas. Pagrindinių darbo sąvokų ir terminų žodynas Mokytojas (pedagogas) – pagrindinis ugdymo subjektas, centrinė ugdymo proceso figūra. Mokytojas yra asmuo, turintis atitinkamą  išsilavinimą. Pedagogų  parengimą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (1991 m.) ir Aukštojo mokslo įstatymas (2000 m.). Mokymas - universali mokytojo ir jo vadovaujamų mokinių bendra ir kryptinga veikla, su kurios pagalba realizuojami lavinimo ir auklėjimo tikslai. (K Pukelis. Mokytojų rengimas ir filosofinės studijos. 1998, p 500) Švietimo kaita – pagal M. Fullan (1998), tai ėjimas prie naujo ugdymo turinio, naujos elgsenos ar veiklos, naujų būdų, supratimų. -   Ugdymas – kryptinga ugdytojo ir ugdytinių bendra veikla, vykdoma dabartyje, bet orientuota į ateitį. (K Pukelis, 1998, p 515) Mokytojo vaidmuo – mokytojo atliekamų funkcijų visuma, mokytojo įvaizdis visuomenėje, mokykloje. I. Švietimo kaitą įtakojantys veiksniai 1. Mokytojas – kaip pagrindinis švietimo kaitos veiksnys Lietuvos valstybė dviejų amžių sandūroje įžengė į itin sparčios kaitos, kupiną naujų iššūkių amžių, kuris kelia reikalavimus ir asmeniui, ir visuomenei, ir kartu juos ugdančiai švietimo sistemai (“Lietuvos švietimo plėtotės strateginės nuostatos gairės”). Lietuva įsijungia į demokratišką vakarų pasaulį, prisiimdama ir bendrą atsakomybę už jos vertybių išsaugojimą. Taigi tiek šiuolaikinė mokykla, tiek joje dirbantis mokytojas atsiduria ypatingoje ir kartu unikalioje situacijoje. Informacijos perteikimo galimybių ir jos gavimo būdų gausa iš esmės keičia visą edukacinį procesą. Jei bendrojo lavinimo mokyklos keltų tikslus tik perteikti žinias, tuomet kiltų abejonė dėl jų reikalingumo. Gyvename laikotarpiu, kai žinios lengvai prieinamos. Bet, ar jaunas žmogus pajėgus savarankiškai aprėbti didžiulius informacijos srautus? Čia svarbus tampa mokyklos ir mokytojo vaidmuo. Visi, o ypač jauni žmonės, turi būti pasirengę lanksčiai prisitaikyti prie nuolat kintančių gyvenimo sąlygų, kūrybiškai atliepti visuomenės keliamus iššūkius, gebėti keistis. Šios savybės formuojamos mokykloje ir Lietuvos švietimo kokybės gerinimas įmanomas nuolat tobulėjant mokytojui, tampant profesionalia, kuriančia asmenybe, įprasminančia save pedagoginiame darbe. Pagrindinis švietimo kaitos veiksnys yra mokytojas ir Lietuvos švietimo kokybės gerinimas įmanomas nuolat tobulėjant mokytojui, tampant profesionalia, kuriančia asmenybe, įprasminančia save pedagoginiame darbe. “Mokytojai ne tik perteikia, bet ir plėtoja, apibrėžia ir naujai aiškina ugdymo turinį. Būtent nuo mokytojų mąstymo, požiūrio ir darbo klasėje priklauso, ko galiausiai išmoks jaunimas” (Hargreaves, 1999). Fullan (1988) pabrėžia, kad ugdant jauną žmogų svarbu ne tik puoselėti gebėjimą keistis, bet ne mažiau reikšmingas ir moralinis ugdymo tikslas – “pagerinti moksleivių gyvenimą, nesvarbu, kokia būtų jų gyvenamoji aplinka, ir padėti ugdyti piliečius, galinčius produktyviai gyventi ir dirbti dinamiškoje ir vis sudėtingesnėje visuomenėje” (Fullan, 1988, p.17).           Mokytojo vaidmuo modernioje visuomenėje turi aiškią tendenciją keistis. Informacinėje visuomenėje vietoj mokymosi visam gyvenimui atsiranda mokymasis visą gyvenimą. Tai akivaizdus šiuolaikinės visuomenės, mąstančios apie savo piliečių ateitį ir gerovę, siekis. Juo remiasi kiekviena valstybė numatydama ir pagrįsdama tikslus bei uždavinius, susijusius su informacinės visuomenės kūrimu, naujųjų technologijų diegimu, informacijos išteklių efektyviu panaudojimu, šalies informacinių struktūrų plėtra bei kitokia veikla.  2. Žinių ir informacinės visuomenės kūrimasis ir švietimo kaita    Atviroje konkurencinėje aplinkoje pagrindinį pranašumą suteikia žinios ir informacinė kompetencija. Netolygus pasaulines žinių bendruomenes kūrimasis kelia informacines atskirties pavojų. Be reikiamos kultūrinės žmonių brandos informacijos gausa ir šiuolaikinės IT gali virsti naujomis asmens priklausomybėmis, jo savarankiškumo ir kūrybinių galių ribojimo forma. Informacijos sprogimas leidžia esmingai išplėsti edukacinę erdvę, keičiant mokyklos vaidmenį.    Naujųjų technologijų integravimas neatsiejamas nuo kitų esminių švietimo pokyčių, ugdymą mokykloje glaudžiau integruojančių su ekonomika, visuomeniniu ir socialiniu gyvenimu bei kultūra. Ateities mokykloje turi būti taikomi besimokančios informacinės visuomenės darbo metodai ir stiliai. Modernių mokymo priemonių diegimas glaudžiai siejasi su naujais bendraisiais ugdymo tikslais, o nauji ugdymo tikslai – su informacijos ir komunikacijos technologijos taikymu. Nuo mokymosi apie informacijos technologiją vis sparčiau turi būti pereita prie mokymosi su informacijos technologija. Ji turi padėti veiksmingiau taikyti ir derinti tarp savęs naujus ugdymo metodus, geriau atitikti individualius moksleivio poreikius, integruoti įvairių mokslo ir gyvenimo sričių žinias bei problemas, formuoti holistišką pasaulio suvokimą, veiksmingai suderinti technologines žinias su informaciniais gebėjimais bei kritiniu mąstymu [Ališauskas R., Brazdeikis V., Bražiūnas G., Dagienė V., Markauskaitė L., Otas A., Sederavičiūtė E., Verseckas A. Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategija. Švietimo kaita informacijos visuomenėje. Ugdymo turinys ir metodai. 2000 10 11. [interaktyvus]. [žiūrėta 2005 m. spalio 17 d.] Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!