Mokymo svarba įmonėse

 ĮVADAS Technikos ir technologijų plėtra, mokslo žinių gausa skatina intensyviai tobulintis ir atsinaujinti. Didelę reikšmę turi įmonių vadovų bei darbuotojų mokymasis, tobulinimasis, domėjimasis naujomis technologijomis. Tačiau įmonėse retai nustatomi personalo mokymosi poreikiai. Nesiaiškinama, nesigilinama į tai ar darbuotojai išnaudoja visas savo galimybes. Tam išsiaiškinti braižoma žinių lentelė ir pagal ją nagrinėjami vadovo ir darbuotojų mokymo poreikiai (2sk. Mokymo poreikiai). Nustačius mokymosi poreikius ir kad jie būtų igyvendinami ir efektyvūs įmonėje neišvengiamai turi įvykti pokyčiai. Tačiau dažniausiai tai užima daug brangaus laiko, o kartojimo principas padeda greičiau susitvarkyyti su permainom įmonės viduje (3sk. Sisteminių pokyčių valdymas pagal kartojimo principą). Kiekvienoje įmonėje susiduriama su problema kai išteklių mažiau nei rūpesčių. Tačiau įvertinant problemas pagal prioritetų lentelę, atsirenkama svarbias ar skubias problemas reikia spręsti (4sk. Uždavinių ir problemų prioritetai). Darbo tikslas: • įvertinti mokymo svarbą įmonėse. Darbo uždaviniai: 1. supažindinti su greitojo skaitymo technika; 2. nustatyti vadovo mokymo poreikius remiantis žinių lentele; 3. įvertinti sisteminių pokyčių valdymo pagal kartojimo principą, svarbą įmonės darbuotojams; 4. nustatyti vadovų skiriamą laiką skubotumui ir svarbumui, remiantis prioritetų lentele; 5. išnagrinėti vadovo elgesio pasikeitmą, pagal elgesio mokymo ciklą. Darbo metodai: • mokslinės teorinės literatūros ir kitų šaltinių analizė. 1. GREITOJO SKAITYMO TECHNIKA Skaitymas – „vienas iš didžiausių žmogaus rankų ir proto atradimų“ (Бернал). Net 80 % informacijos individas gauna skaitydamas, daugiausia tyliai (tai knygos, vadovėliai, internetas ir kt.). Skaitymas padeda individo akiračiui plėtoti, pasaulio šalims pažinti, mokslo, kultūros, prekybos, gamybos raidai spartinti. “Pgaal Alngų uvernitetsio triyjimnėus ridažių tavkra ždojye vkaisiši nearvsbi. Sbavru, kad pimra ir pakustinė radėis btūų svao vieoste. Vsia ktia glai btūi ttoali neąsmnoė, ir tai ntreudko sakttyii ir suraspti. Tiap yra tdėol, kad mes skatimoe ne atksirmois raiėmdis, o išistais žožaidis.” 1pav. Skaitymo ištisais sakiniais testas Šiuo testu (1pav.) parodoma tik maža dalis to, ką iš tikrųjų gali ir kaip veikia žmogaus smegenys, kai yra skaitoma. O treniruojantis pagal greitojo skaitymo technikos nurodymus, pasiekiama ne vien maksimalių rezultatų, bet ir atsikratoma blogų skaitymo įpročių, išmokstama geriau susikoncentruoti ir įsiminti informaciją. Keli greitojo skaitymo patarimai: • Subvokalizacijos panaikinimas. Skaitant žmogus žodžius kartoja galvoje. Taip yra „lengviau“ įsiminama. Žmogaus akys žodžius skaito žymiai greičiau negu juos ištaria, todėl vien panaikinus subvokalizacija (žodžių tarimą mintyse) padidiname savo skaitymo greitį šimtu ar keliais šimtais žodžių per minutę. Vienas iš būdų subvokalizacijos panaikinimui – skaitymas niūniuojant melodiją, garsiai skaičiuojant nuo vieno iki trijų. • Periferinis regėjimas. Labiau išlavinus skaitymo įgūdžius tekstas skaitomas ne žodžiais bet eilutėmis. Pasižiūrėjus į eilutės vidurį matoma visa eilutė – nelakstoma iš kairės į dešinę ir atgal. Akys juda tik žemyn. Išlavinamas periferinis matymas ir aprėpiama daug žodžių vienu žvilgsniu. Norint to pasiekti skaitomi ne žodžiai, o jų junginiai. Eilutė padalinama į dvi dalis ir skaitoma žiūrint tik į tuos du taškus – puslapio centrą ir taip perskaitomas visas puslapis. • Didesnis susikaupimas skaitant.. Labiau susikaupiant žmogaus akys veikia daug greičiau, nepametama skaityta mintis. • Pagrindiniai žodžiai. Išskiriant pagrindinius žodžius išreiškiančius svarbiausią mintį sakinyje arba tekste, skaitant atsipalaiduojama, atkreipamas dėmesys į pagrindinius žodžius, kurie siejami su pagrindine mintimi. Keli pagrindinių žodžių išskyrimo pavyzdžiai: „H. Fordo įmonėse buvo toks didelis darbo intensyvumas, jog didesnis darbo uždarbis, trumpesnė darbo diena, geros darbo sąlygos buvo būtinos, kad fiziškai ir psichologiškai tas darbas būtų įmanomas“ [3,51]. Duotąjį pavyzdį sudaro 27 žodžiai, išskiriant pagrindinius žodžius, lieka 11-a: didelis darbo intensyvumas, didesnis atlygis, trumpesnė darbo diena, geros darbo sąlygos. „Vadovas savo darbe susiduria su daugybe problemų. Tačiau dažniau stokojama laiko išsiaiškinti: „šlubuoja“ tiekimas, vėluoja pinigai, spaudžia mokesčiai ... Kartais tiesiog neaišku nuo ko pradėti ir dažnai reikia pažvelgti iš šalies, ramiau ir objektyviau“ (V.Obrazcovas, 2006, p. 154). Antro pavyzdžio pastraipą sudaro 3 sakiniai, arba 33 žodžiai. Pastraipos mintis apibūdinama 12 pagrindinių žodžių: vadovas, darbas, problemos, laiko stoka, tiekimas, pinigai, mokesčiai, pradžia, neaiškumas, pažvelgti, ramiai. Pagrindiniai žodžiai – tai žodžiai, išskiriami, tam kad dėmesys koncentruotųsi prie teksto minties. Kiti žodžiai lieka antrame plane. Apibendrinant galima teigti, jog 80% informacijos žmogus gauna skaitydamas. Tačiau dideliam informacijos kiekiui perskaityti išnaudojama per daug laiko. Žmogaus smegenys pajėgia perskaityti žodį pamačius jo pirmąją ir paskutinę raides,o skaitymo procesas gali būti pagreitinamas remiantis greitojo skaitymo technikos patarimais t.y. panaikinant subvokalizaciją (žodžių tarimas mintyse), išlavinant periferinį regėjimą (žiūrint į eilutės vidurį, perskaitoma visa eilutė), išskiriant iš teksto svarbiausius žodžius, labiau susikaupiant. Remiantis nagrinėtais greitojo skaitymo patarimais pagreitinamas skaitymo greitis šimtu ar keliais šimtais žodžių per minutę, skaitymo metu atsipalaiduojama, aprėpiamas didesnis informacijos kiekis. 2. MOKYMO POREIKIAI 1 lentelė Žinių lentelė (V.Obrazcovas, 2006, p. 156) Aš žinau Aš nežinau Aš žinau 1-asis kvadratas 2-asis kvadratas Aš nežinau 3-asis kvadratas 4-asis kvadratas Mokymosi poreikiai, nustatomi naudojantis žinių lentele. Žinių lentelė sudaryta iš keturių kvadratų: 1-asis kvadratas: Aš kažką žinau. 2-asis kvadratas: Aš žinau, kad kažko nežinau. 3-asis kvadratas: Aš nežinau, kad kažko nežinau. 4-asis kvadratas: Aš nežinau, kad nežinau. Naudojantis žinių lentele, nagrinėjami pasirinktos vadovės Ilonos mokymo poreikiai. Vadovaujama smulkiai individualiai siuvimo įmonei, įsikūrusiai Vilniuje, siuvančiai klasikinius vyriškus kostiumus. Kilus rizikai bankrutuoti, imamasi naujų ir ryžtingų veiksmų gamyboje. Mokomasi ir ruošiamasi įgyvendinti naujus valdymo metodus, remiantis žinių lentele įvertinamos vadovės žinių spragos. 1-asis kvadratas: Aš kažką žinau. Yra žinoma apie pakutinius pasiekimus bei trūkumus gamyboje. Atsižvelgiant į naujausias mados tendencijas, reikalingi naujai sudaryti reikalavimai gaminio modeliui. Apsvarstoma galimybė pasirinkti papildoma asortimentą – laisvalaikui tinkančių vyriškų kostiumų, bei specialių uniformų siūvimą. 2-asis kvadratas: Aš žinau, kad kažko nežinau. Vadovams žinoma kokie reikalavimai keliami šiame etape, bet jų žinios neatitinka tų reikalavimų. Tai uniformų konstravimo ypatumų žinojimas, naujausių laisvalaikio kostiumų tendencijų žinių stoka, mokymosi ir naujų programų sukūrimo poreikis. 3-asis kvadratas: Aš nežinau, kad kažko nežinau. Siuvimo įmonėje dirba daug patyrusių darbuotojų, kurių žinios ir galimybės ne pakankamai panaudojamos. Žmonės daugiausiai atlieka fizinį darbą. Jų proto potenсialas beveik ne naudojamas. Gamyboje vyrauja autokratinis vadovavimo stilius, nėra skatinama mokytis, tobulėti. Nesuprantama, jog reikalingas: naujų inovacinių technologijų pažinimas, naujų gamybos procesų įsisavinimas, būtini gamybiniai pasitarimai. Žmonės turi suprasti, kad jų žinios yra svarbios įmonės sėkmei. 4-asis kvadratas: Aš nežinau, kad nežinau. Nesuprantama tai kas nežinoma – visiška nežinomybė. Žmonės galvoja, kad jie žino, kaip reikia planuoti. Reguliariai kuriami planai, kurie niekada nevykdomi. Gana sunku įtikinti žmones, kad planavimas yra nuolatinis dinamiškas procesas ir kad tai yra kur kas sudėtingiau nei sukurti paprastą gamybos planą. Dabartinėje besikeičiančioje situacijoje planavimas tampa būtiniausiu, svarbiausiu dalyku. Taip pereinama iš 4-ojo į 2-ąjį kvadratą, t. Y. ten kur žmonės žino, ko jie nežino. Apibendrinant galima teigti, jog mokymo poreikių nustatymu, naudojantis žinių lentele, įvertinami vadovo vadovaujamos įmonės paskutiniai pasiekimai bei trūkumai. Apsvarstomi trūkumų panaikinimo būdai, iškeliami nauji reikalavimai. Įvertinamas vadovų turimų žinių atitikimas naujiems reikalavimams. Tai naujų gaminių technologinių ypatumų žinojimas, naujausių tendencijų sekimas, naujausių technologinių inovacijų pažinimas. Apsvarstomas pasirinktos valdymo formos efektyvumas, ar darbuotojai skatinami tobulėti, įsisavinti naujus technologinius procesus, ar pakankamai išnaudojamos darbuotojų galimybės. 3. SISTEMINIŲ POKYČIŲ VALDYMAS, PAGAL KARTOJIMO PRINCIPĄ Kiekviena organizacija greta savo pagrindinio darbo gaminti produkciją, taip pat užsiima organizacijos valdymu. Kad kiekvienas organizacijos narys žinotų savo ir kitų darbuotojų pareigybės turinį ir vietą, braižomos valdymo struktūrų schemos (1pav.). Kartojimo principas teigia, kad bet kurioje sistemoje jos elementai, ar posistemiai, parodys pradines sistemos savybes. Pavyzdžiui, nagrinėjama individualios siūvimo įmonės „SIŪVA“ (gaminių siūvimas,pardavimas) organizacinė struktūra, kurios kaip integracinės sistemos pavyzdys pateikitas 2 paveiksle.Rinkodaros ir gamybos skyriai – posistemiai. Siekiant supaprastint pavyzdį kiti skyriai nenurodomi. Užsakymų ir pardavimų priėmimas – rinkodaros skyriaus elementas, t.y. rinkodaros skyriaus posistemis. 2 pav. Individualios įmonės „SIŪVA“ organizacinė schema Norima įrodyti, jog nustatytos savybės kartojasi sistemos viduje. Pavyzdžiui, jeigu direktorių valdyboje pravedami neefektyvūs pasitarimai, neabejojama, kad tokio pat lygio pasitarimai pravedami ir skyrių bei poskyrių vadovų. Jeigu pardavimų užsakymų priėmėjas yra malonus, profesionalus darbuotojas, atitinkamai žmonės, dirbantys rinkodaros skyriuje, taip pat malonūs. Analogiškai, jeigu vairuotojas, išvežiojantis prekes klientams, paslaugus , tikėtina,kad ir gaminių pardavimo skyriaus darbuotojai paslaugūs. Organizacija gali atrodyti kaip socialinė sistema su įvairiais posistemiais ir jo elementais, taigi kartojimo principas tokioje sistemoje gali pasireikšti visapusiškai. Apibendrinant galima teigti, jog valdant sisteminius pokyčius, pagal kartojimo principą, organizacinės struktūros elementai ar posistemiai parodo pradines savybes. Į tai atsižvelgiant, manoma jog įmonėje turėtų būti efektyviai vedami direktorių pasitarimai, priimami ir išklausomi darbuotojų prieštaravimai, iškeliami reikalavimai pasitarimų pirmininkams, išdėstoma raštu ateities vizija, įvertinami dabartinės ir planuojamos veiklos skirtumai, numatomas įgyvendinimo planas, informuojami kiti darbuotojai apie numatyto plano įgyvendinimą. Tikėtina, jog viso to rezultatas, bus sparčiai ir sėkmingai besivystanti įmonė. 4. UŽDAVINIŲ IR PROBLEMŲ PRIORITETAI Dėl išteklių – pinigų, medžiagų, darbo ir laiko – stokos atsiranda daug problemų. Ten, kur problemų yra daugiau nei išteklių, prioritetų lentelė yra reikalinga ir būtina, nes ji parodo, kaip nuosekliai ir racionaliai panaudoti išteklius. Prioritetas yra nusakomas dviem dydžiais: aktualumu ir skubotumu. Tikrovėje prioritetas susideda iš svarbumo ir skubotumo: Prioritetas = Svarbumas X Skubotumas Ten kur yra daugybė poreikių, kiekvienas poreikis subjektyviai įvertinamas pagal skalę nuo 0 iki 10 svarbumo ir skubotumo atžvilgiu (2 lent). Problemų paieškos ir sprendimo procese dažnai susiduriama su svarbumo ir skubotumo terminų painiavos problema. Įsivaizduojama, jog terminai turi tą pačią reikšmę. Todėl kiekviena organizacijos problema turi būti įvertintama pagal prioritetų lentelę, išskiriant svarbias ir skubias problemas. 2 lentelė Prioritetų lentelė (V.Obrazcovas, 2006, p. 162) 10 Aukštas 2-asis kvadratas Skubotumas, bet ne svarbumas 1-asis kvadratas Svarbumas, ir skubotumas Skubo- tumas 4-ais kvadratas Neskubotumas, nesvarbumas 3-asis kvadratas Svarbumas, bet ne skubotumas Žemas 0 Žemas 5 Aukštas 10 Svarbumas Susimąstoma, kodėl egzistuoja sėkmingos ir nesėkmingos kompanijos. Tik kai kurios iš jų pasiekia gerų rezultatų versle, valdyme, investicijose. Viena iš tokių svarbių priežasčių yra vadovo gebėjimas paskirstyti savo brangų laiką, sprendžiant svarbias ir neatidėliotinas problemas. Geriausiose kompanijose vadovai daugiausiai laiko ( 65-80 proc.) skiria svarbių ir aktualių problemų sprendimui (3lent), bet ne skubioms problemoms (20-25proc.), o tuo tarpu neskubioms ir nesvarbioms problemoms skiriama tik 15proc. laiko, palyginti su tradicinėmis kompanijomis, kur tam skiriama gerokai daugiau laiko (50-60proc.). Laikas, sprendžiant svarbias ir skubias problemas geriausiose bei tradicinėse kompanijose, mažais skiriasi (nuo 20-25 iki 25-30 proc.). 3 lentelė Problemų svarbumas ir skubotumas (V.Obrazcovas, 2006, p. 162) 10 Skubios 2-asis kvadratas Geriausiose kompanijose 20-25 proc. 1-asis kvadratas Geriausiose kompanijose 65-80 proc Skubo- tumas Tradicinėse kompa-nijose 25-30 proc. Tradicinėse kompa-nijose 25-30 proc. 4-asis kvadratas Geriausiose kompanijose 15 proc 3-asis kvadratas Geriausiose kompanijose 20-25 proc Tradicinėse kompa-nijose 50-60 proc. Tradicinėse kompa-nijose 2-3 proc. Neskubios 0 Nesvarbios 5 Svarbios 10 Svarbumas Dažniausiai tradicinės kompanijos neturi savo vizijos, neturi perspektyvų ir dėl to nėra aiškumo priimant sprendimus. Apibendrinant galima teigti, jog tinkamai atsirinkus prioritetus, racionaliai ir nuosekliai išnaudojami ištekliai. Įvertinant organizacijos problemas naudojantis prioritetų lentele išskiriamos svarbios ir skubios problemos. Skiriant daugiausiai laiko svarbioms ir aktualioms, mažiausiai neskubioms ir nesvarbioms problemoms spręsti, bei turint savo įmonės viziją, bei perspektyvius sprendimus, tikėtina, jog įmonė pasieks gerų rezultatų versle, valdyme, bei investicijose. 5. ELGESIO MOKYMO CIKLAS Egzistuojanti mokymo sistema grindžiama instrukcijomis ir taisyklėmis. Dėl to yra aiškus skirtumas tarp mokytojo ir mokinio. Mokytojo kreidos pagalba ir diskusijų forma pateikiama informacija, o tuo tarpu mokinių stengiamasi šią informaciją įsiminti. Šiuolaikiniai mokymo metodai remiasi kuo didesniu bendradarbiavimu, bet vadovams, kurie mokėsi prieš 20-40 metų, jie negelbėja. Praktiškus žmones domina patirtis, realybė, o ne teorija. Geriausias – mokymasis remiantis patirtimi. Patirtis duoda rezultatą. Jis gaunamas, pirmiausia mintyse permąstant patirtį. Po to iškeliant hipotezę ar prielaidas. Kas įvyksta, atliekant naujus veiksmus? Koks naujas rezultatas? Kuo jis skiriasi nuo pirmojo? Hipotezių iškėlimu, patikrinimu, atsakymų ir galutinių pasirinkimų metu siekiama naudingo rezultato, t.y. keičiami veiksmai. Šis ciklas pavaizduotas 2 paveiksle. Naujas ir geresnis rezultatas Pirminis rezultatas Nauji veiksmai (daryti tai iš naujo, kitaip) Permąstymas (galvok apie tai) Koncepcija, pasiūlymai (paklausk savęs, kodėl?) 2 pav. Elgesio mokymo ciklas Siekiant parodyti, kaip mokytis remiantis patirtimi ir elgesio mokymo ciklu, bus nagrinėjama situacija, objektas: vienas iš įmonės generalinų vadovų. Problema: įmonėje vadovas gerbiamas,tačiau gavus aukštenes pareigas, jaučiamas neryžtingumas naujoje aplinkoje. Patekus į naują aplinką iškart užimama laisva vieta (veiksmai (daryti tai)) prie stalelio su kava ir niekam neužleidžiama. Mandagiai atsakoma jie kas ko klausia, tačiau nebuvo klausiama (pirminis rezultatas). Svarstant situaciją kitaip kyla klausimų: kas jaučiama užėjus į patalapą su nepažystamais žmonėmis, ar įėjus sustojama,apsidairoma aplinkui, kas pagalvojama apie nepažystamus žmones. Atsakymai į šiuos klausimus yra toki: įėjus jaučiama panika, nervingumas, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, įėjus nesustojama, neapsidairoma, nieko negalvojant užimama neutrali vieta. Tačiau pakeičiant atsakymus į kilusius klausimus permąstoma susidariusi situacija (Permąstymas (galvok apie tai)) pagalvojama jog aplinkoje taip pat yra neužtikrintų žmonių, įeinama pasitikint savimi, ramiai kvėpuojama nejaučiama streso, sustojama apsidairoma susipažystama su aplinka. Pasiekiamas naujas generalinio direktoriaus elegesys – rami būsena, trumpas sustojimas prieš įeinant į nepažystamą aplinką, jos apžvelgimas, tikslo pasirinkimas – vieta ir t.t. Rezultatas: neįpareigojantis bendravimas su nepažystamais žmonėmis. Taip elgiamasi profesionalo, kartu liekant pagarbiu ir kulturingu vadovu. Apibendrinant galima teigti, jog iškilusi problema, susijusi su, pavyzdžiui, integravimusi į naują aplinką, gali būti pakeičiama remiantis patirtimi ir naudojantis elesio mokymo tikslu: apsvarstant, permąstant problemą, iškeliant klausimą „paklausk savęs, kodėl?“, apsvarstant naujus pasiūlymus problemai spręsti. IŠVADOS Išanalizavus mokslinę teorinę literatūrą, įvykdytas rašomojo darbo tikslas, atskiromis temomis įvertintama mokymo svarba įmonėms. Bei įgyvendinti darbo uždaviniai: 1. Susipažinama su greitojo skaitymo technika. Įrodoma, jog galima sutaupyti daug laiko, išmokstant greitojo skaitymo technikos. Skaitant nekartojant žodžių mintyse, išlavinus periferinį matyma (žiūrint į eilutės vidurį skaityti visa eilutę), iš teksto atsirenkant pagrindinius žodžius. 2. Nustatomi vadovo mokymo poreikiai remiantis žinių lentele. Įvertinami dabartiniai vadovo vadovaujamos įmonės pasiekimai, trūkumai. Apžvelgiama ar įmonės darbuotojai išnaudoja visas galimybes, ar vadovas motyvuoja darbuotojus mokytis, bei tobulėti. Apsvarstoma nauja įmonės valdymo strategija, nauji tikslai, bei jų siekimas. 3. Įvertinama sisteminių pokyčių valdymo pagal kartojimo principą, svarba įmonės darbuotojams. Įmonės darbuotojų darbo našumas, darbuotojų elegesys priklauso nuo viršesnio vadovo. Jeigu direktoriaus priimamasis dirba formaliai, kituose poskyriuose dirbama taip pat. Nes, bet kurioje sistemoje jos elementai, ar posistemiai, parodys pradines sistemos savybes. 4. Remiantis prioritetų lentele nustatomas vadovų skiriamas laikas skubotumui ir svarbumui,. Skiriant 60 – 80 procentų, laiko svarbių ir aktualių problemų sprendimui, bet ne skubių problemų sprendimui (20-25proc.), o tuo tarpu neskubioms ir nesvarbioms problemoms skiriant tik 15proc. laiko, 5. Išnagrinėjamas vadovo elgesio pasikeitmas, pagal elgesio mokymo ciklą. Kuris parodo jog esant netinkamam pirminiam rezultatui, permąstant, ką galima daryt kitaip, ramdamas sprendimas, pakeičiama veiksmo eiga ir taip pasiekiamas naujas geresnis rezultatas. LITERATŪRA 1. DULINSKAS, Dainius, DULINSKIENĖ, Jolanta. Kompiuterinio raštingumo pagrindai. Kaunas, 2006. 224p. ISBN 9955-9611-9-8 2. OBRAZCOVAS, Vladimiras. Valdymo ir administravimo metodai. Vilnius, 2006. 300 p. ISBN 9955-682-31-0. 3. STOŠKUS, Stasys, BERŽINSKIENĖ, Daiva. Vadyba. Kaunas, 2005. 267p ISBN 9955-09-860-0. 4. STONER, James, FREEMAN, Edward, GILBERT Daniel. Vadyba. Vilnius, 2006. 662 p. ISBN 9986-85-030-4. 5. Greitojo skaitymo technika. [interaktyvus] [žiūrėta 2009 m. Rugsėjo 2 d. ]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!