Mokymo pagrindai

Pagrindinės mokymo organizavimo idėjos ir normos vadinamos mokymo (didaktiniais) principais (lot. principium – pagrindas, pradžia).
Mokymo, arba didaktikos, principais vadiname pačius bendriausius nurodymus pedagogui, kaip organizuoti mokymo procesą, perteikti žinias, ugdyti asmenybę. Taigi jie reglamentuoja mokymo turinį, mokymo formas, metodus.
Mokymo teorijos istorinė raida.
Didaktikos klasikas J. A. Komenskis mokymo procesą grindžia gamtos dėsniais ir jais remdamasis nustato 10 lengvo ir nuodugnaus mokymo ir mokymosi dėsnių bei daug taisyklių. Iki mūsų dienų vadovaujamasi jo giliai išnagrinėtais vaizdumo, sistemingumo, nuoseklumo, prieinamumo principais, daugelių didaktinių taisyklių: mokant eiti nuo paprasto prie sudėtingo, nuo artimo prie tolimo, nuo žinomo prie nežinomo, nuo lengvo prie sunkaus, nuo daiktų prie jų pavadinimų ir t. t. J. H. Pestalocis ir jo sekėjai (A. Dystervėgas, K. Ušinskis ir kiti) mokymo principus grindė psichologija ir logika. Kaip matyti, mokymo principai yra istorinio pobūdžio. Kintant mokymo tikslams, turiniui bei pobūdžiui, keitėsi ir mokymo principai.
Iki šiol dar nėra aiškiai apibrėžtas mokymo principų turinys ir jų reikšmė. Vieni mokslininkai (B. Jesipovas, I. Kairovas, L. Čerkasovas, K. Sosnickis) juos tapatina su bendraisiais didaktiniais dėsniais, dėsningumais, kurie tiesiogiai kyla iš mokytojo ir mokinių veiklos. Mokytojai turi jų laikytis. Kiti mano, kad mokymo principai nurodo veikimo normas, kurios padeda mokantis taikyti dėsnius bei dėsningumus. Šią kryptį pripažįsta dauguma didaktikų.
Šiuo metu mokymo dėsniai ir dėsningumai yra optimaliai organizuoto mokymo proceso mokslinio tyrimo rezultatas. Jais remiantis nustatomi principai – pagrindiniai reikalavimai, kurių praktinis taikymas leidžia atskleisti mokymo dėsnius, t. y. optimaliai organizuoti mokymo procesą. Todėl tik visų principų taikymas mokymo turiniui, metodams, formoms, mokinių ir mokytojų praktinei veiklai duoda optimalius rezultatus.
2. Teorijos ir praktikos ryšio principas.
II. Mokymo ir vystymosi vienovės dėsnis:
3. Ugdomojo mokymo principas.
III. Mokymo priklausomybės nuo išorinių ir vidinių sąlygų dėsnis:
4. Frontalaus, diferencijuoto ir individualaus mokymo derinimo principas;
5. Vadovavimo ir mokinių savarankiškumo derinimo principas.
IV. Konkretaus ir abstraktaus mokymo sąveikos dėsnis:
6. Vaizdumo principas;
7. Prieinamumo principas.
V. Loginio ir kūrybinio mąstymo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!