Informaciniai mokymo metodai

Reikia pabrėžti, kad pedagogikos mokslininkai mokymo metodų modernizavimą sieja su bendrojo lavinimo mokyklai keliamų uždavinių keitimu, būtent su tuo, kad reikia ne tik suteikti mokiniams šiuolaikinių žinių, bet ir formuoti jų savarankiško darbo įgūdžius, poreikį nuolat savarankiškai lavintis.
Tyrimo objektas: Informaciniai mokymo metodai.
Tyrimo tikslai: Apibūdinti informacinius mokymo metodus.
Tyrimo uždaviniai:
Parodyti informacinių mokymo metodų įvairumą.
Ištirti mokymo metodų derinimo galimybes mokymo procese.
Apibūdinti informacinius mokymo metodus kaip įdomesnį žinių perteikimo būdą.
Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros apžvalga.
„Mokymo metodas – tai pasikartojančių mokytojo veiksmų modelis, kuris gali būti taikomas dėstant įvairius dalykus, būdingas daugiau negu vienam mokytojui ir svarbus išmokimui.“ (Gage N.L., Berliner D.C. 1994)
1. Mokymo metodų klasifikacija
Apibrėžus metodą, imami skaičiuoti konkretūs mokymo metodai. Daugelyje literatūros šaltinių (Rajeckas, Komenskis ir kt.) konkretūs metodai tapačiai išvardijami, nors metodas apibrėžiamas kiek skirtingai. Galima teigti, kad įvairūs autoriai (Komenskis, Rajeckas, Berliner ir Gage) žodžiams būdas, kelias, priemonė neteikia vienareikšmės, mokslinės prasmės. Konkretūs mokymo metodai klasifikuojami pagal tuos šaltinius, iš kurių mokiniai gauna žinių. Tokie šaltiniai yra žodis, vaizdas, praktinė veikla. Mokymo metodai yra suskirstyti į dvi dalis: žodiniai informaciniai mokymo metodai ir vaizdiniai mokymo metodai.
Žodinius mokymo metodus Kazanskis ir Nazarova (1981) skirsto į :
• pokalbio metodą;
• pasakojimą;
• aiškinimą;
• mokyklinę paskaitą;
• diskusiją (disputą).
Vaizdinius mokymo metodus Kazanskis ir Nazarova (1981)skirsto į:
• demonstravimą – stebėjimą;
• vaizdines mokymo priemones;
• technines mokymo priemones.
2. Žodiniai mokymo metodai
2.1. POKALBIS
2.1.1. BENDRAS SUPRATIMAS IR REIKŠMĖ. Pokalbis paprastai apibrėžiamas kaip mokymo dialoginė forma – atskiriant nuo monologinės formos.(Jovaiša, Vaitkevičius, 1987) Didaktinė pokalbio prasmė – galimybė mokytojui pažinti mokinius, suartėti su jais, pratinti juos prie savarankiškumo, suorganizuoti jų kolektyvinį darbą su mokomąja medžiaga.
Pokalbio metodas naudojamas per visas mokymo pakopas. Svarbią reikšmę jis turi pradinėse klasėse. Daug kur naudojant pokalbio metodą, galima gerai suvokti naują mokomąją medžiagą ir skatinti savarankiškumą.
Pasak Jovaišos ir Vaitkevičiaus (1987), pirmuoju mokymo laikotarpiu pokalbio metodas yra toks: mokytojas klausinėja, o mokiniai atsakinėja. Vėliau pokalbis darosi „turtingesnis“. Skirtingi mokinių atsakymai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!