Mentoriavimo modelis

Naujasis žinių amžius reikalauja ne tik technologijų vystymosi, sparčios ekonominės plėtros, bet kelia didesnius reikalavimus ir pačiam individui. Norėdamas adaptuotis kintančioje visuomenėje ir jaustis pilnaverčiu jos nariu, žmogus negali tenkintis žiniomis įgytomis universitete, mokykloje, šeimoje, todėl labai svarbu integruoti mokymąsi ir į suaugusiųjų gyvenimą.
Suaugusiųjų mokymasis skiriasi nuo vaikų mokymosi vien jau tuo, kad suaugusieji į mokymo įstaigą ateina jau su tam tikromis žiniomis, patirtimi bei nuostata į mokymąsi, jo procesą. Tokiam mokymuisi negali vadovauti pedagogai ugdantys vaikus. Todėl šio darbo tikslas - atskleisti suaugusiųjų mokytojo atsiradimo priežastis, jų funkcijas, darbo metodiką, privalumus.
SĄVOKOS MENTORIUS KILMĖ
Suaugusiųjų mokymosi samprata mūsų visuomenėje dar gana naujas reiškinys, kai kur ne tik, kad sunkiai suvokiamas, bet ir nežinomas ar nepripažįstamas. Sąvokos mentoriavimas vartojimas ir supratimas Lietuvoje yra retas, nors jos kilmės šaknys glūdi dar antikoje.
Mentoriaus vardo atsiradimas mokytojų rengimo teorijoje ir praktikoje sietinas su graikų mitologijos deive Atėne, kuri, norėdama pasirodyti Odisėjui taip, kad jis to nesuprastų, pasiversdavo Mentoru – Odisėjo jaunystės laikų bičiuliu. Mentoro pavidalu prisidengusi Atėnė duoda patarimus keliaujančiam į Pylą ir Spartą Odisėjo sūnui Telemachui. Pedagogine prasme pirmą kartą ši sąvoka pavartota Naujaisiais amžiais 1699m. nuo tada mentorius traktuojamas, kaip patyręs patarėjas, mokytojas.2
Nors mūsų visuomenėje mentoriavimas vienas naujausių reiškinių, tačiau žvelgiant į istoriją matyti, jog tai buvo žinoma jau prieš kelis šimtmečius. Jau tada mentorius buvo traktuojamas kaip patyręs mokytojas, padėjėjas, suvokiantis įvairias pedagogines subtilybes ir niuansus.
MOKSLINIS MENTORIAVIMO PAGRINDIMAS
Šiandien kalbant apie suaugusiųjų mokymą yra pateikiama įvairiausių idėjų, metodų, koks turėtų būti suaugusiųjų ugdymas. Tačiau reikia pripažinti, jog nėra vieno tinkamiausio, efektyviausio, visiems tinkamo mokymo metodo. Yra išskiriama keletas pagrindinių filosofinio ugdymo krypčių, nurodančių skirtingus suaugusiųjų mokymosi pagrindus.
Humanistinė kryptis ugdo požiūrį į žmogaus prigimtį, nes teigia, kad savarankiškumas yra natūrali prigimtinė suaugusiojo žmogaus savybė ir tuo pačiu padeda pagrįsti savivada sustiprintą lavinimąsi kaip priimtiniausią būdą mokytis suaugusiojo amžiuje (Knowles, 1975).3
Bihevioristinė kryptis pabrėžia individo ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!