Auklėjimo metodai

Vilnius 2005
Įvadas
Auklėjimas – skatinimas pageidaujama linkme formuotis žmogaus pažiūroms ir elgsenai. Auklėjant formuojami žmogaus santykiai su aplinka, žmonėmis, darbu, daiktais ir savimi. Auklėdami taip pat laviname protą, jausmus, valią, charakterį.
Auklėjimo metodika – bendrųjų auklėjimo metodų ir organizacinių formų tikslingo konkretizavimo mokslas, grindžiamas auklėjimo pamatais ir principais. Auklėjimo metodika siūlo konkrečių metodų, formų visumą, iš kurios auklėtojas gali rinktis tinkamas priemones auklėjimo uždaviniams spręsti. Tam reikia orientacijos metodikos visumoje, kūrybinio nusiteikimo ir išmonės, bet visa tai bus nevaisinga, jeigu nebus remiamasi gyvos auklėtinio asmenybės ar klasės bendruomenės pažinimu, jeigu paties auklėtojo asmenybė nebus atvira auklėtiniams.
Pavyzdžio metodika
Pavyzdys – veiksminga pradinė auklėjimo priemonė. Kai ši priemonė panaudojama auklėjimo tikslu, tampa auklėjimo metodu. Psichologinis to pamatas yra tai, kad vaikų, paauglių, jaunuolių ir net suaugusiųjų žmonių pasąmonė turi ypatybę identifikuoti save su kitais, perimti kitų mąstymo būdą, kalbėseną, elgseną, net eiseną, gestikuliaciją. Taip jie lavinasi ir auklėjasi.
Natūralijų pavyzdys imamas iš gamtos, tiesiogiai stebimo žmogaus veiklos elgesio. Realijų pavyzdžiai, jų stebėjimas įtikina: lietūs, žaibai, žiema, vasara yra štai tokie, jie apibūdina visumą – gamtą, kurioje gyvename. Mokytojai – štai šitokie, klasės draugai – tokie. Iš realybės pavyzdžių sprendžiama, kaip kuriamas gėris, kaip atsiranda blogis.
Pirmavaizdis – autentiškas kokių nors daiktų ar reiškinių pavyzdys. Tiesos, gėrio, grožio pirmavaizdžio ieškojimas gamtoje leidžia suprasti, kad ne žmogus išrado šias vertybes, bet jos kitu pavidalu glūdi gamtoje, o jis natūraliai jų ieško ir joms nori tarnauti.
Idealinis pavyzdys susietas su žmogaus asmeniu. Tais pavyzdžiais sekama, jais vadovaujamasi praktinėje veikloje. Auklėtojui būti idealiniu pavyzdžiu sunku, nes auklėtiniai pastebi įvairių trūkumų, kurie sumenkina idealo vaizdą. Tik jaunesniajame amžiuje nekritiškai priimamas auklėtojas, ir jis tam tikrą laiką būna pavyzdys. Jie turi visuotinį pripažinimą.
Asmeninis pavyzdys atsirenkamas iš artimos žmonių aplinkos. Auklėtiniams jis būna mama, tėvas, mokytojas ir kiti. Suvoktas, patrauklus, emociškai išgyventas geras pavyzdys padeda formuotis vertingoms asmenybės savybėms. Vien mokslumo nepakanka, su juo turi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!