M. Montessori auklėjimo sistema

M.Montessori gimė 1870 m. Kairavalėje, netoli Ankonos, Italijoje. Mirė 1952 m. Nordveike, Olandijoje, eidama 81-uosius metus.
Marija iš savo motinos paveldėjo didelę užuojautą vargšams ir gyvenimo nuskriaustiesiems. Nuo pat mažens ji buvo pratinama dalyvauti namų ruošos darbuose, šešiametė jau mokėjo megzti, adyti, siuvinėti. Numegztas pirštinaites ar šalikėlius, tėvai patardavo dovanoti jų neturintiems vaikams. Tėvai ją skatino bendrauti su vargšų vaikais, juos užjausti, padėti jiems. Tokiu būdu joje brendo altruistiški jausmai ir rimtas, neegoistinis požiūris į gyvenimą, kurie kaip raudonio gija tęsėsi per visą jos amžių.
Mokykloje Marija išsiskyrė ne tik ypatingais gabumais, bet ir geru elgesiu, kuklumu, užuojauta.
Tais laikais Italijoje vienintelė moteriai pasiekiama profesija tebuvo mokytojos, tačiau Marija kategoriškai atsisakė, nutarusi tapti architekte. Tik tėvų padedama buvo priimta į gimnaziją (kur buvo priimami tik berniukai) ir sėkmingai ją baigė. Nuvykusi į universitetą, nutaria studijuoti mediciną. Visuomeniniu požiūriu tai buvo nepadori profesija moteriai. 1896 m. M.Montessori gavo gydytojos diplomą. Ji buvo pirmoji moteris gydytoja Italijoje. Už atliktą mokslinį darbą jai suteiktas doktoratas.
Dviejų metų praktiką atliko psichiatrinėje Romos klinikoje. Susipažinusi su nenormalių vaikų gydymo metodais, priėjo išvados, kad jų gydymas priklauso pedegogikai, o ne medicinai. Gydytojai su tuo nesutiko ir labai kritikavo. Savo teiginiui įrodyti M. Montessori atsilikusiems vaikams įsteigė ortofreninę mokyklą. Po poros metų intensyvaus darbo, per egzaminus su to paties amžiaus normaliais vaikais, atsilikę vaikai pasirodė pranašesni už svekuosius. Tai visus nustebino, o M.Montessori paskatino ieškoti priežasčių, kurios užgožė normalių vaikų protinį bei dvasinį pajėgumą.
30 m. amžiaus įžymi gydytoja, profesorė vėl įsiregistruoja studente Romos universitete į filologijos fakultetą, pagrindiniais dalykais pasirinkdama eksperimentinę psichologiją ir vaiko psichologiją. Stebi mokytojus ir mokinius klasėse. Visur ta pati tvarka: mokytojas veiklus, mokiniai neveiklūs. Jie privalo nejudėdami sėdėti studijose ir tylėdami klausytis mokytojų aiškinimų. Vartojamos bausmės, pagyrimai, pažymiai, kad skatintų norą mokytis. Nepaisant to, mokiniai vis vien nenori mokytis.
Išvada – fizinis neveiklumas mažina ir protinį pajėgumą. Kai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!