Auklėjimo samprata

Daug kas bodisi pačiu auklėjimo žodžiu. Girdi, jo nereikią, nes jis primenąs žmogaus suvystymą vystyklais, suvaržymą, prievartą ir nelaisvę. Toks būgštavimas yra pagrįstas, nes daugelio vaikystės pri­siminimai siejasi su smurto veiksmais, patirtais iš tėvų, mokytojų ar šiaip iš kitų asmenų. Smurtas šaukiasi atpildo, o šis - smurto. Tad auklėjimas nėra auklėjimas, jeigu jis prievartinis, nelaisvas ar smur­tiškas veiksmas. Prievartinis auklėjimas pažeidžia laisvą, aktyvią ir spontanišką žmogaus prigimtį.
Kad auklėjimas yra būtinas, nurodo žmogaus prigimtis. Apie ją įvairiai kalbama. Vieni sako, kad ji esanti biologinė, kiti - socialinė, treti - laisva, vėl kiti gera, bloga, nei gera, nei bloga, bet turinti daug užuomazgų daryti gera ar bloga. Tai kraštutinės pažiūros, ne­bent paskutinioji teisingai įžvelgia neutralią gėrio ar blogio atžvil­giu žmogaus prigimtį.
Kokia žmogaus prigimtis, lengva suvokti stebint vos gimusį kū­dikį. Jis bejėgis, silpnas, jautrus aplinkos dirginimams, bet spontani­škas ir aktyvus bei reaktyvus verksmu, šypsniu, judesiais. Kitų gyvū­nų naujagimiai bemat sutvirtėja, žmogaus vaikui reikia bent 16-20 metų aktyvios pagalbos, kol jis tampa savarankiškas. Auklėjimas yra ir ta pagalba, pasireiškianti pirmiausia globa, maitinimu, priežiū­ra, kad vaikas išliktų gyvas, tvirtėtų jo kūnas ir santykiai su aplinka.
Žmogus gimsta atsinešdamas taip pat vidinių duomenų, kuriuo­se glūdi būsimos saviraiškos pradmenys: temperamento, gabumų bei intelekto, kalbos, emocijų. Šių pradmenų išsiskleidimas priklau­so nuo vaiko aktyvios sąveikos su žmonių ir daiktų aplinka. Bet kaip su ja sąveikauti, jis nežino ir nemoka. Štai čia ir būtinas auklė­jimas.
Žmogaus santykiai su aplinka atsiranda iš jo aktyviosios ir spon­taniškosios prigimties. Aplinka per pojūčius veikia jo psichiką, gebančią aplinkos poveikius priimti, vertinti, į juos atsakyti. Iš kur toji psichikos galia? Į šį klausima vieni atsako teiginiu, kad tokia labai išsivysčiusios materijos (smegenų) prigimtis - pasižymėti psichika, t. y. galia reaguoti, reakcijas valdyti pagal išgyvenamus poreikius ir norus. Tačiau žmogus gali reaguoti, veikti prieš savo poreikius ir norus. Kas tada valdo psichines reakcijas? Matyt, psichiniai išgyve­nimai ir jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!