Vaiko gerovės samprata mokslinėje ir teisinėje literatūroje

Jau nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuva, kaip ir didžioji dalis kitų pasaulio valstybių, bandė sukurti saugesnį pasaulį vaikams ir užtikrinti geresnę jų ateitį. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis nėra tolygus vaiko gerovės atžvilgiu. Norint pasiekti geresnių rezultatų vaiko gerovės politikoje, Lietuvoje pradėtos kurti socialinės institucijos, buvo tikslinamos vaiko gerovės sąvokos, susikūrė vaiko teisių apsaugos tarnybų tinklas, į vaiko gerovės sistemą aktyviau įsitraukė nevyriausybinės organizacijos, mokyklose, kitose ugdymo institucijose steigiami socialinių pedagogų etatai. Tačiau šiuo metu, vaikų padėtis tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje nėra tokia gera kokios norėtųsi. Vis didesnė dalis vaikių patiria socialinę atskirtį, todėl šiandien yra ypač aktualu kalbėti ir diskutuoti apie vaiko gerovę ir ją pasiekti trukdančias problemas.
Tik, kad ir kaip būtų siekiama panaikinti vaikų socialinę atskirtį įtakojančius veiksnius, kokybiškos vaiko gerovės vis nepavyksta pasiekti. Tam didelės įtakos turi sparčiai kintančios socialinės politikos ir socialinės apsaugos tendencijos. Tuo tarpu visuomenė nėra pasirengusi greitai adaptuotis prie naujų gyvenimo keliamų socialinių problemų. Taip pat socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, visuomenės anonimiškumas susilpnino šeimos ir bendruomenės atsakomybę už vaiką. Tai tapo ypač nepalankiu veiksniu, siekiant kokybiškesnės vaiko gerovės. Visuomenėje vaikai dėl savo socialinio nebrandumo yra labiausiai pažeidžiama grupė, todėl kyla daug problemų dėl socialinės vaikų gerovės ir jos apsaugos. Šiomis dienomis žmonės yra raginami nelikti abejingais vaikų problemoms, to yra siekiama per organizuojamas įvairias akcijas vaikams, kurių metu norima bent kažkiek prisidėti prie vaikų gyvenimo gerovės pagerinimo.
Tačiau, kad ir kaip bebūtų stengiamasi išspręsti vaikų gerovės pagerinimo klausimą, socialinės politikos veiksmingumas iki galo niekada nebus pasiektas ir situacija dėl vaikų gerovės teigiama linkme, ženkliai nepasikeis.
1. Vaiko gerovės samprata
XX amžiaus antrosios pusės Vakarų ir Rytų žmogaus teisių kovotojai smurta prieš vaikus pradeda analizuoti kaip pasaulinę, visuomeninę problemą, teigdami, kad smurtas prieš vaikus nėra privatus šeimos reikalas, kad kiekvienas smurtininkas turi būti įvardytas, visuomenės pasmerktas ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Smurtas prieš vaikus išskiriamas kaip atskira,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!