M. Mačernio didaktika

M. Mačernis (1894-19) gimė Žemaičių Kalvarijos valsčiuje, Šamelės kaime, buvusioje Telšių apskrityje. 1919 m. baigė lietuvių gimnaziją Vilniuje. Vienerius metus mokytojavo Telšių gimnazijoje ir metiniuose Mokytojų kursuose. Po to studijavo matematiką ir fiziką Berlyno ir Karaliaučiaus universitetuose. Buvo Tauragės mokytojų seminarijos direktorius. 1935—1940 m. dirbo Klaipėdos pedagoginiame institute dėstytoju ir buvo direktorius. Nuo 1940 m. M. Mačernis Vilniaus pedagoginio instituto direktorius, tačiau liepos 6 d. atleistas ir 1941 m. išvežtas į Sibirą. Pedagogikos klausimais M. Mačernis daug rašė ,,Švietimo darbe" bei kitoje pedagoginėje spaudoje, išleido ,,Aritmetikos metodikos" pirmą dalį, kur daug dėmesio skyrė vaiko psichologijai, mokymo ryšiui su gyvenimu. Studijoje ,,Vidurinių amžių ugdymas" (1937) pateikta bendra viduramžių charakteristika, aptariamas ugdymas iki XII a. pabaigos, riterių ugdymas, miesto tarybos mokyklos, mažosios mokyklos, scholastika, universitetai ir žymesni pedagogai. Autorius stengiasi viduramžius vertinti objektyviai, atsižvelgdamas į tai, kokį vaidmenį jie suvaidino Europos tautų raidoje. Be to, pabrėžiamas vienuolynų vaidmuo ugdymui bei bažnyčios nuopelnai kultūrai ir Švietimui. Ugdymą M. Mačernis nušviečia kaip pastangas ne tik išmokyti jaunuolį, bet ir suformuoti jo valią, religijos jausmą, tvirtą charakterį. Viduramžiais didžiausia dorybe laikytas nusižeminimas. Mokslininkas pabrėžia šias pagrindines ugdymo priemones: maldą, griežtą drausmę, fizines bausmes, pamokymus ir nuolatinę priežiūrą, kritiškai vertino karaliaus dvarą ir riterių ugdymą. Mokyklų sistemos raida su Lietuvos kultūra susieta viena kita detale. ,,Veiklos mokyklos didaktika" - tai didelė M. Mačernio studija, išspausdinta per dvi ,,Pedagoginio metraščio" dalis (1937 ir 1938). Mokslininkas ketino šį darbą dar pratęsti. Pagrindinis autoriaus tikslas: atskleisti naujosios mokyklos esmę, kad mokytojai nemanytų, jog rankų darbais ir jų produkcija realizuos tos mokyklos principus. M. Mačernis peržvelgia įvairių laikotarpių trijų svarbiausių ugdymo proceso veiksnių: mokinio, mokytojo ir perteikiamųjų vertybių santykį. Pabrėžia, kad ,,toji mokykla, kuri sugebės išplėtoti mokinio saviveiklos maksimumą, kurioje mokinys pats, mokytojo padedamas, lavins ir miklins savo pajėgas, bus kaip tik darbo arba veiklos mokykla" . Toliau svarstoma, kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!