Pedagogika: didaktika, auklėjimo teorija ir metodika

1. PEDAGOGIKOS SAMPRATA.
3) atskirų individų ir grupių veiklos organizavimas ugdymo tikslams įgyvendinti.
Pedagogiką kaip mokslą įtvirtino čekų pedagogas J.A. Komenskis (1592-1670), nors jis pedagogiką vadino didaktika. (Svarbiausias Komenskio veikalas „Didactica magna“ – „Didžioji didaktika“, 1632). Ilgą laiką terminas didaktika (iš graikų kalbos didasko mokau) buvo vartojamas ugdymo prasme, t.y. kalbėta apie mokymą, lavinimą ir auklėjimą. Tik nuo XIX a. vidurio didaktikos terminu pradėta pradėta vadinti mokymo teoriją. Didaktika kaip mokymo teorija, yra svarbi pedagogikos mokslo dalis. Terminas pedagogika įsigali XVIII a. pabaigoje, pradėjus šį dalyką dėstyti universitetuose, pvz., vokiečių filosofas I. Kantas (1724-1804) Karaliaučiaus universitete skaitė paskaitas apie vaikų auklėjimą, kurios buvo išspausdintos kn. “Apie pedagogiką” (1803). Ugdymo rezultatams didelę įtaką turi ugdymo asmenybė, ugdytojas gali būti nepriklausomas nuo ugdymo teorijos. Pedagogika, kaip mokslas siejasi su teologija, filosofija, psichologija, sociologija, biologija, kalbos mokslais, etika. Pedagogikos teorijos pagrindai sukurti antikinėje Graikijoje. Vienas pirmųjų mokymo sistemų ir jos metodologinį religinį pagrindą sukūrė Pitagoras (VI a. pr. Kr.). Sokrato (V a. pr. Kr.) filosofijos pagrindas – savarankiškas ir sąmoningas gėrio ir blogio pažinimas, teikiantis žinojimą. Platonas, Sokrato mokinys (IV a. pr. Kr.), sujungė pedagogika ne tik su filosofija, bet ir su politika bei psichologija.
Šiuo metu vis plačiau įsigali sąvoka edukologija (iš anglų k. education – švietimas, lavinimas, auklėjima; lot. educatio). Bene plačiausia ir dažniausia vartojama sąvoka ugdymas. Ugdymas – visuomeninės-istorinės patirties perdavimas jaunosioms kartoms, siekiant parengti jas savarankiškam gyvenimui ir darbui. Siauresnės sąvokos, sudarančios ugdymą ir atskleidžiančios jo turinį, yra mokymas, lavinimas ir auklėjimas.
Mokymas – pedagoginis procesas, kurio metu mokiniai, mokytojo vadovaujami, įgyja žinių, mokėjimų bei įgūdžių; šiame procese kartu vystosi mokinių pažintinės galios ir intelektas, formuojasi pažiūros ir vertybės, t.y. jie lavinami ir auklėjami.
Lavinimas – tai ugdytinių žinių, mokėjimų, įgūdžių bei jų sistemos įvaldymas, fizinių ir protinių galių (atminties, pastabumo, dėmesio, mąstymo ir jo operacijų, kalbos, vaizduotės) tobulinimas, jų gebėjimų, mokėjimo ir kūrybingai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!