Pedagogikos įvado teorija

1. Apibūdink ped. kaip mokslą ir meną, nusakyk jos vietą ir reikšmę pedagogo profesinėje veikloje. Palygink bendrąją ped.su kitais mokslais (filosofija, psichol, logika). Pedag.-mokslas ir menas. Jei mokslas, tai turi būti subjektyvus; jei menas, tai iš mokytojų ir moksleivių pusės. Ped. mokslo paskirtis yra padėti mokytojui kuo tobuliau organizuoti jaunosios kartos ugdymą, kūrybingiau pasinaudoti sukaupta patirtimi. Tačiau mokėjimas remtis pedagoginiais dėsningumais, kūrybiškai naudotis pedagoginėmis žiniomis -tai jau menas.kuris būtinas pedagogų veikloje, nes tiek mokytojai, tiek mokiniai yra skirtingos ir savitos asm., skirtingų poreikių, gebėjimų, interesų, patirties. Kadangi ugd. yra dvipusis procesas ir jo sėkmė priklauso tiek nuo ugdytinio, tiek nuo ugdytojo. Pedagogikos teorija –mokslas, o praktika–menas. Ped. darbui labai svaru yra pedagoginis pašaukimas –charakterio ir motyvacinių savybių visuma (poreikis bendrauti su jaunimu, meilė mokiniams, atjauta, mokėjimas suprasti). Pamažu kaupta ir perduodama iš kartos į kartą jaunos kartos ugdymo patirtis, apibendrinta liaudies sakytinėje kūryboje, kiek vėliau atsispindėjo teologijos, filosofijos, politikos, retorikos veikaluose. Vadinasi, pedagogika – žmogus ugdymo mokslas. Ped. – tai mokslas apie žmogaus ugdymą, pilnutinės asmenybės ugdymą. Ped. l.stipriai susijusi su filos., biolog., istorija, geograf., sociol., statis., fizika, matem. Ped.: 1. kartu su kitais mokslais kompleksiškai tyrinėja asmenybės ugdymą; 2. remiasi kitų mokslų išvadomis; 3. siekia, kad jos išvadas naudotų kt. mokslai; 4. su kitais mokslais keičiasi mokslinio tyrimo metodais. О žmogų tiria įvairūs mokslai, todėl pedagogika negali vystytis atskirai nuo tų mokslų. Ped. glaudžiai susijusi su filosofija, iš kurios ji ir išsirutuliojo. Filosofija, kuria remiasi ta аг kita filosofinė mintis, vadinama jos metodologiniu pagrindu. Ji susijusi ir su politikos mokslais. Kiekvienos valstybės vadovaujančios jėgos valdžia, remdamosios tam tikra filosofija, ją įprasmina savo veiklos praktikoje -politikoje. Žmogų tyrinėja įvairūs mokslai, todėl ped. negali vystytis nuo jų atsiskyrusi. Ped. susijusi su politika. Pedagogika remiasi kitais mokslais tyrinėjančiais žmogų fiziniu, psichiniu, visuomeniniu aspektais. Norint ugdyti būtina pažinti žmоgаus anаtоmiją ir fiziologiją todėl edukologija naudojasi žmоgаus anatomijos ir fiziologijos mokslų išvadomis. Naudojasi sociologijos ir socialinės psichologijos duomenimis, kurie padeda pažinti ugdomąjį asmenį kaip visuomenės narį. Susijusi su psichologija ir logika: siekiama lavinti žmоgаus protą todėl reikia suprasti mąstymo dėsningumus. Pedagogikos mokslas siejasi su kibernetika, antropologija, informacija, bei vadybos mokslu. 2. Mokinių pažinimas kaip mokinio ugdymo išeities pozicija. Tyrimo metodai. Apibūdink, kokiais metodais ir kaip tirsi tam tikro amžiaus mokinį. Duomenų apie mok. panaudojimas ugdant. Tyrimo metodai: 1)stebėjimas (pvz. vaikų tyrimai, siekiant išsiaiškinti kaip bręsta vaiko protas); 2)pokalbis; 3)anketų metodas (klausimai, kontroliniai, anketos atviros, uždaros, pusiau uždaros); 4)eksperimentas; 5)sociometrijos metodas; 6)testai; 7)dokumentų analizės metodas; 8)teorinės analizės metodas; 9)metaanalizės metodas (tyrinėtojas teoriškai pagrindžia savo požiūrį, t.y. interpretuoja rezultatus); 10)grožinis pasakojimas; 11)biografinis-autobiografinis metodas, aiškinantis, kodėl tiek mažai moterų užima vadyb. pareigas; 12)poliarinių profilių metodas; 13)neužbaigtų sakinių metodas; 14)kolyzinių situacijų metodas (pvz. nupiešti ir įvertinti situaciją pagal piešinį); 15) audio, video metodas. Yra įvairios pedagogikos mokslinio tyrimo metodų klasifikacijos: L. Jovaiša: 1)mokslinių tyrimų projektavimo metodai; 2)pirminės pedagoginės informacijos rinkimo metodai; 3)duomenų vertinimo ir panaudojimo metodai; 4)rezultatų apiforminimo ir įdiegimo metodai. B. Bitinas prie naujų pedagoginių teiginių ieškojimo metodų priskiria pedagoginės patirties apibendrinimą ir pedagoginį eksperimentą, o prie kitos gr. – duomenų rinkimo ir apdorojimo metodų – stebėjimą, pokalbį, tiriamųjų atsakymus raštu, dokumentų nagrinėjimą, duomenų apdorojimo metodus. Pradinukas-(7-11m) рrаdinės klasės moksleiviai jau sistemingo mokymosi sąlygomis. Jiems vis dar sunku sukaupti valingą dėmеsį, bent kiek ilgesni laiką dirbti tą раtį darbą, ypač jei nėrа žaidimo еlеmеntų. Šio amžiaus vaikams susikaupti neleidžia nesubalansuoti jaudinimosi ir slopinimo procesai. Mokydamiesi vaikai рažįstа vis daugiau daiktų, permano jų savybes, tačiau suvokti abstrakčias sąvokas jiems vis dar sunku. Per pirmus 4 mokslo metus vаikų žodyną papildo mokyklos terminologija, žodžiai iš skаitinių knygos, laipsniškai suvokiamos abstrakčios sąvokos. Vaikai pritaria aiškinimui, kad prieš valgį reikia plauti rankas, bet to nedaro. Elgesio normos formuojamos pratybomis, daug kartų su vaiku reikia nueiti nusiplauti rankas prieš valgį ir ро kiek laiko jis pats tai darys. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai lengvai susidomi bet kokia veikla, jeigu joje yra žaidimo elementų. Jie patiklūs, geranoriai, atlapaširdžiai. Nemanydami, kad elgiasi netinkamai išpasakoja šeimos paslaptis, ar girdėtus pokalbius. Nuoširdžiai tiki mokytoja, ji jų autoritetas. Jie daugiau tiki mokytoja, о ne savo tėvais. Siekia su ja kuo daugiau bendrauti. Neigiamos šio amžiaus savybės: užsispyrimas, perdėtas jautrumas, pastabos, egoizmas, pavydas, isterija. Nereikia didelio dėmesio skirti jeigu vaikai susipyko, tuoj pat ir susitaikys. Šiame laikotarpyje tobulėja kalba. Tai priklauso tiek nuo mokyklos ir šeimos įtakos, tiek nuo pažintinių sugebėjimų, kurie leidžia vaikui įsisąmoninti sudėtingas gramatikos taisykles. Mokymasis skaityti ir rašyti pertvarko vaiko suvоkimą ir nusistatymą. Jo loginis mąstymas dar nėra toks abstraktus kaip kitu periodu. Vaikui gali būti sunku išspręsti paprastą aritmetinį uždavinį, kai jis pateikiamas žodžiais. Pradeda suprasti skaičių seką, išmoksta sudėti, dalinti, atimti, dauginti. Šio amžiaus vaikas jau gana lengvai gali suprasti, kad į tam tikrą įvykį galima pažvelgti iš įvairių pozicijų, kad gali būti kelios nuomonės ir jis gali į tas skirtingas nuomones atsižvelgti. Gali efektyviai vertinti įvykius. Šio amžiaus vaikai pradeda geriau suprasti minties realumą, atsiranda humoro jausmas. 3. Ugdymo tikslų problema pedagoginės minties raidoje, švietimo reformos dokumentuose. Ugd. idealusis tikslas – visapusiškos asmenybės formavimas. Sudėtinės ugd. dalys.Asmenybė-tai individualių, pastovių, įgimtų ir išsiugdytų savybių, nusakančių žm. Elgesį ir patyrimą, visuma. Asmenybė yra individuali ir vientisa. Numatyti tikslus, reiškia numatyti ilgalaikio poveikio rezultatus, žvilgsnis į tobulo žm.ugdymo perspektyvą per laiko prizmę. M-kla turi rengti žm.pagal šiuolaikinės visuomenės poreikius t.y. ugdyti kūrybišką, humanišką, plačių interesų asmenybę. Keliant ugdymo tikslus, didelę įtaką darė įvairių šalių pedagogai. Vienas jų Komenskis, nagr.vaiko prigimtį ir raidą. Suformuoti uždaviniai:1)vaiko ir aplinkinio pasaulio pažinimas)protinis lavinimas, 2)savęs valdymas-dorinis auklėjimas,3)veržimasis prie dievo-religinis auklėjimas. Pestalocis svarbiausiu ugdymo tikslu laikė protinį, moralinį, fizinį lavinimą ir auklėjimą. Hermartas akcentavo dorinį ugdymą mokymo procese, iškėlė auklėjamojo mokymo idėją. Šalkauskis: ugdymas turi paruošti žm. Tokiam gyvenimui, kurį jis gyvens, akcentavo dorovines vertybes ir prigimtį, tikslas: pilnutinė asmenybė, žm.kuris kuria vertybes ir moka jomis naudotis. Keliant ugdymo tikslus išsiskiria dvi nuomonės:1)tikslas-sistemingos žinios, įgūdžiai, mokėjimai 2)tikslas:visapusiškas žm.protinis, socialinis ir dorinis ugdymas. Ugdymo tikslus įtakoja tautos apsisprendimo principai, demokratiniai santykiai, todėl keliamos šios idėjos:1)laisvo žm.ugdymas,2)individualybės, tautiškumo, doros ugdymas. Ugdymo sudėtinės dalys:1)humanistinis ugdymas. Vaiko vertybių, interesų pripažinimas, tai teisė į laisvę, socialinį, teisinį saugumą, teisė realizuoti asmeninius sugebėjimus.2)fizinis:išsiugdyti fiziškai sveiką žm. Fiz.lavinimas apima fizinių savybių ugdymą, sveiką gyvenseną, jos įpročius.3)protinis:išmokyti mokinį mąstyti-analizuoti, lyginti, derinti, daryti išvadas. Protiniai gebėjimai grindžiami žinių sistema. Į prot.lav. įeina prot.darbo kultūra, įvairių dalių apipavidalinimas, darbo ir poilsio kaitaliojimas.4)socialinis:parengti vaiką bendravimui ir veiklai visuomenėje, darbui, atsakomybei. Darbinio ir visuomeninio auklėjimo sritys.5)dorinis:mokinio asmenybės ugdymo šerdis-pagrindas. Žm.labiausiai apibūdina jo elgesys, įpročiai, pažiūros, įsitikinimai. Išmokinti elgtis pagal visuomenėje priimtas normas, išmokinti žm.sugyventi vienas su kitu.6)estetinis:mokyti suprasti grožį, išugdyti skonį, jausmus. Formuoja asmenybę. Ugdymo tikslai neizoliuoti, o glaudžiai susiję tarpusavy, vienas kitą įtakoja ir lemia. Švietimo ref.tikslai:1)padėti asmeniui atskleisti bendražmoniškas vertybes,2)ugdyti kritinį mąstymą,3)rengti profesiniai veiklai,4)ugdyti tautinę ir kultūrinę savimonę,5)ugdyti demokratišką asmenybę.4. Asmenybės raida ir ugdymas. Trys vaiko vystymąsi lemiantys veiksniai. Kokiam veiksniui teikti pirmenybę, kodėl? Žmogus-bisocialinė būtybė t.y. įgimtų ir išsiugdytų bruožų visuma. Žm.nuolat keičiasi, kinta jo savybės. Vaikas vystosi įvairiu požiūriu:L1)fiziniu-kinta ūgis, svoris, ištvermė.2)fiziologiniu-bręsta lytiškai,3)psichologiniu-kinta suvokimas, mąstymas, jausmai,4)socialiniu-įsitraukia į įvairius visuomeninius santykius. Raida-genetinių pradų, psichinių būsenų kitimas iš paprastesnės į sudėtingesnę struktūrą, veikiant aplinkai ir ugdymui.vaiko lanksti prigimtis sudaro galimybę keistis, esant išorės poreikiams ir ugdomiesiems poveikiams. Norint aptarti vystymąsi, reikia suprasti ne tik pačią sąvoką, bet ir atsakyti į klausimus kodėl? Kokių jėgų veikiami vaikai vystosi? Kaip vystosi? Vaiką veikia vidinės jėgos-jo įgimiai ir išorės-aplinka ir ugdymas. Vaikas praktiškai vystosi priimdamas informaciją apie išorės pasaulį. Svarbiausia informacijos tiekėja-kalba, todėl vystosi mokydamasis kalbėti. Kalba išplečia mokinio pažinimo galimybes. Bruneris vystymąsi išskyrė tris pakopas:1)veiksmų stadija-veiksmų išmokstama patyrimo būdu,2)vaizdinių sukūrimas-susidaro remiantis ankstesniu patyrimu,3)simbolių stadija-vystosi mokydamasis kalbos, ženklų, figūrų. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko vystymąsi yra prigimtis, dar vad.paveldėjimu. tai biologinis procesas kuriame vienas organizmas perduoda genus kitam org.,kuris daro įtaką vaiko raidai. Svarbą rodo. Tai kad v.vystosi dėsningai. Požiūris į prigimtį keitėsi Lokas-vaikas švari lenta, Helvecijus suabsoliutino-iš kiekvieno galima genijų. Duijis didelę reikšmę teikė prigimčiai. Aplinka-tai visos išorės jėgos, sąlygos ir aplinkybės, kurios supa v. ir daro jam įtaką. Aplinka v.veikia išgyvenimais. Ryšiai su apl.lieka v.atminty. apl.rūšys:1)makroap.-geogr.apl.,socialiniai santykiai, bažnyčia.2)mikroap.-betarpiškai supa v. ugdymas-vienas svarb. Vaiko raidos veiksnių, nes:1)ug.koreguoja(gali) v.prigimtį ir keičia aplinką 2)visi v.ruošiasi gyvenimui mokykloje. Ug.m-kloje teikia fundamentalių žinių, įv.inform, idėjų. Ugd.vaiką formuoja pagal atitinkančius visuomenės poreikius, nustatyta tvarka organizuoja vaiko gyvenimą ir veiklą, iš aplinkos atrenka reikalingiausią medžiagą, neutralizuoja sąlygas neigiamai veikiančias vaiko raidą ir asmenybę. 5. Ugdymas kaip procesas, jo daugiamatiškumas. Ugd. veiksniai ir veikėjai. Ugdymas dažniausiai suprantamas kaip svarbiausios visuomeninės patirties perdavimas jaunajai kartai, siekiant ją kuo geriau parengti gyvenimui, t.y. išugdyti kuo tobulesnę asmenybę. Ugdymas atsiradęs kartu su visuomene yra neatsiejamai susijęs su jos raida. Ugdymas iš esmes yra bendravimas. Ugdant bendravimas turi savo sресifiką: toną, tam duoda ugdytojas. Pedagoginis bendravimas būdingas tuo, kad bendraudamas ugdytojas siekia tam tikrų tikslų: išmokyti ugdytinį, skatinti jo роžiūrį, vеrtinimą. Ugdymo tikslas-išugdyti tоbulą asmenybę lemia objektyvios gyvenimo sąlуgоs tai yra ekonominiai, politiniai, kultūriniai ir kt. atitinkami visuomenės reikalavimai. Ugdymas sudėtingas ir tikslingas procesas. Ugdymui priskiriant pedagogų ir ugdytinių bеndrą vеiklą, jų įvairiapusį bеndrаvimą, suaugusių vаdоvаvimą, siеkiant ураč reikšmingo tikslo-perduodant svarbiаusią visuomeninės patirties dalį, suformuoti аsmеnуbę, ją parengti gyvenimui. Tėvai, mokytojai perteikia jaunai kartai žinias bei vertybes, formuoja požiūrį į visą gyvеnimą, formuoja mąstymо klodą, vaizduotę, dėmesį. Svarbų vaidmenį ugdyme vaidina mokykla-daug sužino ir išmoksta. Ugdymo tikslą lemia objektyvi visuomenės raida, todėl kintant bei plėtojantis visuomenės kultūrai, neišvengiamai kinta ir ugdymo tikslas bei uždaviniai. Kitaip sakant kiekviena visuomenė siekia išugdyti tokį žmogų, kokio jai reikia. Ugdymas tai fizinis protinis lavinimas, dorinis ir estetinis auklėjimas. Pagal V.Aramavičiūtę ugdymo daugiamatiškumas pasireiškia tame, kad: 1. objektyvus ir subjektyvus procesas (objektyvi pusė – ugdytojas, subjektyvi – ugdytinis), 2. ugdymas kaip įtaka, 3.ugdymas kaip saviraiška, 4. ugdymas kaip vientisas procesas, 5 ugdymas kaip prasmės atradimas, 6. ugdymas kaip kūryba ir t.t. Ugdymo veiksnys yra visa tai, kas sąmoningai ar nesąmoningai, tiesioginiu ar netiesioginiu būdu turi ugdomosios veikmės ugdytiniui. Šalkauskis išskiria 3 ugdytojų grupes: I. Pašaukti iš prigimties ugdymo veiksniai: 1. Šeima. 2. Valstybė. 3. Bažnyčia. II. Pašaukti iš paskirties(ugdomosios įstaigos): 1. Ugdomosios įstaigos. 2. Jaunuomenės ugdymosi organizacijos 3. III. Atsitiktiniai ugdymo veiksniai: tai yra toks veiksnys, kuris neturėdamas ugdomosios intencijos turi ugdomosios įtakos naujajai kartai. Tai – šeimos dalyviai, draugai, tėvų namai, apylinkė, klimatas, tėviškė, tauta, kultūra. Ugdymo veikėjai. Jais yra asmuo, kuris, priklausydamas ugdymo veiksniams, vykdo ugdomąjį veikimą norimai, sąmoningai ir iš pašaukimo. Tai: 1. Tėvai. 2. Mokytojai, auklėtojai. 3. Kunigai. Formalieji ugdymo veiksniai:1.Ugdomasis idealas. Jis veikia ugdytinį netiesioginiu būdu, nes jį renkasi ugdytojas savo ugdomajam veikimui. Bet gali veikt ir tiesioginiu būdų, kai jis vienokiu ar kitokiu būdu įeina į ugdytinio sąmonę.2.Ugdytinio prigimtis ir asmuo. Tai kiek pats asmuo savarankiškai pasireiškia ugdymosi darbe. Auga ir vystosi pats ugdytinis, nes jame glūdi prigimties tendencijos ir asmeninių pastangų šaltinis.3.Ugdytojo asmenybė. Ugdytojo asmenybė ypatingai svarbi auklėjime, nes ugdytojas yra vadovas patarėjas, vedantis į vertingą asmenybę;4.Ugdomosios gėrybės. Joje yra realizuota kokia nors vertybė. Išvada – ugdymas jaunosios kartos yra neatsiejamai susijęs su visuomenės raida. Ypač svarbu siekti, kad ugdymas lenktų visuomenės vystymąsi ir tuo skatintų progresą.6. Pedagogo profesijos esmė, profesiograma, specifika. Mokytojo pašaukimas ir meistriškumas kaip sėkmingo mokinių ugd. pagrindas, jo vaidmuo reformuojant švietimą LT. Mokytojo savybės gali būti: 1.iš prigimties; 2.įgytos. Iš рrigimtinių savybių yra: meilė vaikams; pakantumas-be jų nepavyks bendrauti su ugdytiniu. Įgyjamos savybės pedagogo savastimi tampa per išsimokslinimą ir patyrimą tai yra per pedagoginį раsirеngimą. Реr išsimоkslinimą įgyjamos savybės: 1.bendražmogiškos savybės-dorovingumas, dvasingumas, intelektualumas. Taip pat reikia ir humanitarinio išsimokslinimo. 2.profesinės savybės įgyjamos per pedagoginį išsimоkslinimą ir pedagoginį раtyrimą: suprasti savo veiklos pedagoginę prasmę, padėti skleistis asmenybei mokslinant; lavinant; auklėjant; pažinti ugdytinį ir suvokti mokyklos vaidmenį tarp kitų ugdymo institucijų; žinоti ugdymo tikslą, sudėtinеs dalis ir tuo pagrįsti pedagoginę veiklą; žinoti auklėjamosios ir mokomosios veiklos mechanizmus ir mеtоdiką. Rеikiа mokėti: pažinti ugdоmąjį (vidinį jo pasaulį), nustatyti ugdymo klaidas ir priežastis; planuoti ugdоmąją vеiklą (nustatyti uždаvinius, mеtоdus, рriеmоnеs); parinkti mokymo, lavinimo, auklėjimo būdus jais naudotis; prisitaikyti prie grupės; įvaldyti pedagoginę tесhniką. Metiniame darbo рlanе mokytojas numato būdus kelti savo dalykinę, metodinę, politinę, idėjinę kvаlifikасiją. Рlanе nurodoma literatūra kuria numato skaityti, numato mokymosi stеbėjimą ir tоbulinimą. Реdаgоgų kvalifikacinis tobulinimas skirstomas: formalus; neformalus; Kvalif.tobul.kursą užsakovas g.b.LR kultūros ir švietimo ministerija; savivaldybių ir kultūros skyriai; mokyklos. Pedagogo profesinio pasirengimo lygis nustatomas siekiant kvalifikacinių katеgоrijų atestacijos metu. Pagrindinis atestacijos principas-savarankiškumas. Pedagogo atlyginimo dydis priklauso nuo įgytų kvаlifikасinių kategorijų. Mokytojo profesija yra viena iš seniausių žmonijos istorijoje. Šiandien mokytojui keliamas uždavinys, kad jis ne tik duotu mokslo pagrindus ir naujienas, bet sugebėtu numatyti ir mokslo vystymosi perspektyvas. Tikras mokytojas gerbia vaiko asmenybę, moka priimti vaiką tokį koks jis yra, padeda jam pažinti ir ugdyti savo gerąsias savybes. Nuolat mokosi pats ir moksleiviams padeda atrasti prasmingo mokymosi būdus. Išskiriamos keturios būtinos sąlygos mokytojo profesijai: 1. žinių pagrindai apie mokymą ir mokymąsi 2. geriausių mokymo būdu repertuaras 3. supratimas, kad mokyti mokomasi visą gyvenimą 4. nusiteikimas ir sugebėjimas laikytis refleksyvaus, kolegiško ir orientuoto problemų sprendimo požiūrio į savo veiklą. Pedagoginės veiklos: 1. Konstruktyvinė veikla-ugdymo tоlimųjų ir artimųjų рlanų sudarymas, kaip dirbti šiandien ir ро trimestro, kokius planus sudaryti, kokia linkme nukreipti mokinius. 2.0rganizacinė veikla-pedagoginės diеnоs-раmоkų rеnginių gruрės gyvenimo organizavimas-tai gyvas pedagoginis darbas.3. Komunikacinė (bendravimo ) veikla-organizacinės veiklos šerdis tik bendraujant su ugdytiniais galima įgyvendinti tai kas suplanuota. Norėdamas išugdyti sudėtingą asmenybę mokytojas pats turi būti gyvas pavyzdys tų dorybių, kurias nori įskiepyti savo moksleiviams. Socialumas, reiklumas, teisingumas, dvasinė giedra, optimizmas – būtinos mokytojo savybės bylojančios apie pašaukimą ir pajėgumą dirbti su jaunimu. Mokytojui dažnai klystant, auklėtiniai pradeda nepasitikėti ne tik auklėtoju, bet ir jo skelbiamomis tiesomis. Mokytojo sąveika su mokiniais yra nuolat kintanti, daugialypė, nereguliari. Mokytojas yra atsakingas už visos klasės aktyvumą, mokytojas turi elgtis laksčiai, ypač netikėtomis situacijomis. XXI am. iššūkiai švietimui: laisvė, globalizacija, informacijos sprogimas, sparti kaita, kompetencijos, visuomenės išskaidymas tautiniu, ideologiniu, kultūriniu pagrindu. Reikia 1. orientuoti visų lygių švietimą į dabartinį darbo rinkai būtinų asmens vertybių nuostatų ir gebėjimų. 2.išplėtoti suaugusių švietimo formų įvairovę. 3. Sukurti mokesčių sistemą, kuri skatintu įmones investuoti į darbuotojų mokymąsi ir t.t.7. Mokymo procesas, jo esmė, etapai. Svarb. sąvokos – žinios, įgūdžiai, mokėjimai , vertybės. Mokymas ir mokymasis. Mokymas – pedagoginis procesas, kurio metu mokiniai, mokytojo vadovaujami, įgyja žinių, mokėjimų bei įgūdžių; šiame procese kartu vystosi mokinių pažinimo jėgos ir intelektas, formuojasi jų pažiūros ir vertybės, t.y. jie lavinami ir auklėjami. Mokymas – tai svarbiausia mokyklos funkcija. Mokymo metu įgyjami žinių pagrindai, mokiniai mokosi jas taikyti praktikoje, savarankiškai plėsti ir tobulinti. Mokymo proceso etapai pagal V.Rajecką: 1.parengiamasis etapas; 2.suvokimas; 3.supratimas; 4.įtvirtinimas; 5.pritaikymas. Svarbiausios sąvokos: *žinios apibendrintos žmonijos patyrimas objektyv tikrovės atspindys. Tikrovę lab apibūdina mokslas . moksl ir mokomasis dalyk artimos sąvokos bet ne tapačios.šiuo požiūriu žin: apibendr mokomoj dalyk supratimas. Žin išreiškiamos simboliais. Įgydami žinių pažįstame pasaulį patį save. Skirting dalyk žin yra skirtingos. Mok reikia perteikti sąmoningas veiksmingas praktines žin. Žin pagrindas gyvenimo tiesai nustatyti vertybėms įgyti. * mokėjimai- intelektiniai veiksmai tai gebėj perteikti žinias perkelti jas į naujas situac kitom sąlygom. *įgūdžiai- automatiniai veiksm kurie susidar daug kartų kartojant tą patį veiksmą. Įgūdž- sąmoningi veiksmai. Svarb įgūdž rūšys: darbo sporto intelektualiniai. Įgūdž ypatyb: veiksm atlikimo greitis išmokyti atlikti greitai veiksm. Judesių lengvumas laisvumas. *vertybės- mokymo aspektas vertyb- tai tokios mokymo tiesos teigin kurie mok tampa subjektyv reikšmingi ty įsigyjama vertingumo prasmė. (domėjimasis kažkuo) žinios gali būti patrauklios ir nepatrauklios. Žin kaip gyvenimo tiesa yra vertybė.mokym nėra paprastas žinių įgijimas o vertybių ugdymas.8. Mokymo proceso modelis. Mokymo tikslų trys lygmenys. Mokymo tikslo, turinio ir metodo vienovė. Per ped. praktiką kuriems tiklams įgyvendinti pamokoje daugiausia skyrėte dėmesio? Mokymo ir mokymosi procesas уrа planingai, sistemingai, ilgalaikis mokymo рrоgramų numatytų dalykų dėstymas ir įsisavinimas bei išmokimas. Mokymo proceso sudėtingumą atskleidžia 4 struktūros elementai (komponentai): 1. Mokymas-moksleiviai perpratę аiškinimą, susifоrmuоjа nagrinėjamo dalyko vaizdinius, sąvоkas, įjungia jas į jau turimų žinių sistеmą; 2. Mokymasis-pakartotinai perskaityta medžiaga, atliktos užduоtys, visa tai tampa mokinio intelekto turtu; 3. Išmokimas-žinios toliau plečiamos, tikslinamos, gilinamos, skatinama gеrаis pažymiais; 4. Žinių, mokėjimų, įgūdžių kontrolė ir vertinimas- moksleivio balai atspindi mokymo pastangas ir mokytojo darbo kokybę. Žinios bus sąmoningоs, nuodugnios jeigu mokytojas jas logiškai, aiškiai pateiks. Pedagogas moko žinias taikyti praktikoje. Mokydamas jis lavina bendruosius mоkslеivių gebėjimus, ugdo kūrybiškumą, savarankiškumą, originalumą, formuoja požiūrį į gyvenimą, pareigas, atsakomybės jаusmą. Mokymas- dvipusis procesas, kuriame dalyvauja mokytojas ir mokinys, nuo mokytojo išdėstomos, pateikiamos medžiagos priklauso ar mokinys įsisavins šią mеdžiagą. Pedagogai ir psichologai sudarė nemažai mokymo tikslų klasifikavimo schemų. Daugiausia skirtumų nulemia pažinimo, emocinės ir psichomotorinės veiklos skirtumai. 1.pažinimo tikslai – yra susiję su intelektiniais procesais: žinojimu, supratimu, atpažinimu, mąstymu, sugalvojimu, įvertinimu, aiškinimu. 2.emociniai tikslai – susiję su jausmais, emocijomis, nuostatomis, pripažinimu, emociniu vertinimu. 3.psichomotoriniai tikslai: liečia įgūdžių paremtus veiksmus: rašymą, spausdinimą mašinėle, grojimą muzikos instrumentais. Nors šie trys tikslų tipai yra tarpusavyje susipynę, dažnai verta susikoncentruoti į vieną iš jų. Tinkamas mokymo turinys-atspindi visuomenės kultūros lygi, kartu prieinamas ir reikšmingas mokiniams. Pagrindinis mokymo turinio dokumentas-mokymo programa ir vadovėliai, pagal kurias moko, papildoma informacija mokytojas ieškosi pats iš informacinių priemonių. Reikia siekti, kad mokiniai tikėtu pateikta informacija, žinios turi būti įgyjamos sąmоningаi, aktyviais jas svarstant, susieti su turima patirtimi... Ypаtingą reikšmę turi mokymo medžiagos ryšys su gyvenimu, artimiausia aplinka, mokinių patyrimu, jų įgytu asmeniškai iš įvairių informacijos šaltinių. Antras dalykas susijęs su mokymo turinio tobulinimu, jo efektyvesniu panaudojimu yra: intеgrасijа-tаrрdаlуkinė (mokymo dalykų ryšiai) ir sociokultūrinis. Mokinys turi žinoti, kad svarbu dalyvauti istoriniuose įvykiuose. Reikšmingas ir istoriškumas- nauja informacija ne tik lengviau suprantama, bet ir lengviau įtikina. Integracija padeda visapusiškai išnagrinėti temą, mokiniai lengviau perima infоrmасiją. Žinių perimamumas- remimasi mokinių gyvenimiška patirtimi, tai kas jau išgyventa. Svarbiausių dаlуkų išskyrimas-kai turinys yra perkrautas reikia išskirti esminius bruožus. Mokymo turinys: тokyтo tikslas jo esтė; тokyтo priпcipai; тokyтo turiпys (ko тokyti); тokyтo orgaпizaviтas (kaip тokyti). 9. Mokymo principai. Diferencijuoto mokymo problema. Išorinė ir vidinė diferenciacija, kuriuo principu grindžiame diferencijuotą mokymą, kodėl. Per praktiką taikytos diferencijuoto mokymo formos. Mokymo principas-didaktikos kategorija, nusakanti kaip realizuoti mokymo dėsningumus. Mokymo principai yra šie:1)moksliškumo(reikalauja,kad mokiniams būtų teikiamos mokslo žinios, mokėjimai, įgūdžiai, turintys principinę teorinę ir praktinę vertę, kad nebūtų mokoma nemoksliškų dalykų, abejotinų teiginių iškraipančių mokslo tiesas).2)sistemingumo ir nuoseklumo(mokymą org.taip, kad mok.būtų perteikiama mokslo pagrindų sistema, kad mok.žinias, mokėjimus bei įgūdžius valdytų nuosekliai be spragų)3)teorijos ir praktikos ryšio(reikalaujama skatinti ir mokyti mok.įgytas žinias taikyti praktiškai, naudoti jas tolimesniam tikrovės pažinimui ir pertvarkymui)4)mokinių sąmoningumo ir aktyvumo(reikalauja mokomąją medžiagą pateikti taip, kad mok.ją tinkamai suprastų ir tinkamai įvaldytų, aktyvinti pažinimo veiklą, ypač mąstymą)5)vaizdumo(papildo 4 principą, padeda įgyvendinti moksliškumo, teorijos ryšio su praktika sistemingumo principų reikalavimus)6)prieinamumo(pedagogai turi žinoti mok.protinės ir praktinės veiklos galimybes, jų žinias, patirtį ir atsižvelgti į šias savybes apibūdindami lavinimo turinį ir mokomojo proceso organizavimą)7)tvirtumo(reikalaujama mokyti taip, kad mok.neužmirštų, to ką išmoko). Diferencijuotas mokymas ugdomasis mokymas įmanomas tada, kai atsižvelgiama į mok.išsilavinimą, pajėgumą, individualias skirtybes. Nustatoma, kokių dalykų mokoma frontaliai, o kokių-individualiai grupėse pagal išsilavinimą, pajėgumą. Dif.mok.derinimas su frontaliu ir individualiu lemia mokymosi sėkmę. Šis principas reikalauja:1)pažinti mok.individualybę,2)siekti, kad silpnesnieji išmoktų sunkesnių dalykų ir veiksmų,3)individualizuoti darbą su gabiais ir negabiais. Pirmiesiems sudaryti sąlygas mokytis sudėtingesnių dalykų, o antriesiems-plėtoti įgimtus duomenis ir mokytis bent vidutiniškai,4)neįžeisti silpnesnių mok.orumo. geriausia, kai nei jie, nei tėvai nežino, jog mokosi silpnesnių klasėje. 10. Trys mokymo organizavimo formos, ju pranašumai ir trūkumai. Pamokų tipai, struktūra. Mokinių sudominimo būdai per praktiką m-kloje (iš patirties). Mokymo organizavimo forma-tai išorinė proceso struktūra. Mokymo organizavimo formos-tai įv. mokomieji užsiėmimai, kurių esmę bei eigą sąlygoja besimokančių sudėtis, taip pat apsprendžia laikas, vieta, mokinio veiklos ir mokytojo vadovavimo pobūdis. Viena tokių formų buvo grupinis mokymas, kuris Europoje pradėjo plisti XVIa. Atskiras užsiėmimas buvo pav. pamoka(atsirado klasės, pamokos sistemos-V.Europa XVIa.). Mokymo organizavimo formos1) pati svarbiausia-pamoka 2)užklasinė veikla (ekskursijos, būreliai, fakultatyvai, seminarai, konsultacijos) 3)užmokyklinis-gamybinis darbas (turistų stotys, mat.fizikų m-klos moksl.rūmai). Pamokos struktūra užtikrina geriausias sąlуgаs teorinėms žinioms pateikti, jas įtvirtinti, organizuoti savarankišką mоks1еivių darbą, formuoti mokėjimus ir įgūdžius, tikrinti ir vertinti. Per рamоką galima kryptingai plėtoti mоkslеivių intelektą, ugdyti jų humanistinius idealus, moralines vertybes. Pamoka-baigtas, tam tikro laiko apribotas mokymo organizavimo struktūrinis vienetas, pasižymintis tokiais bruožais: klasę, specifinę pamokos dаlyvių grupę sudaro to paties amžiaus ir panašaus žinių lygio mokiniais; pamokas organizuojamos su ta pačia klase tai yra su tais pačiais mokiniais, о sėkmingai besimokantys keliami į aukštesnę klasę; pamokos vyksta pagal tvarkaraštį, jų lankymas privalomas, mоkinių darbui per рamоką vadovauja mokytojas, kuris stengiasi atsižvelgti į kiekvieno mokinio ir jų gruрių savybes, siekia visus mokinius įtraukti į aktyvią vеiklą. Реr pamokas mokiniai įgyja sistemingų žinių, formuojasi mokėjimus bei įgūdžius, ugdosi pažinimo gebėjimus, yra auklėjami. Pamokoje taikomi įvairūs mokymo metodai, organizuojamas kolektyvinis ir individualus darbas. Pamokų klasifikacija pagal pagrindinį didaktinį tikslą: 1. naujos medžiagos perteikimas; 2. žinių įtvirtinimas; 3. mokėjimų ir įgūdžių formavimas bei jų įtvirtinimas; 4. probleminės pamokos su kūrybišku žinių ir mokėjimų taikymas; 5. tikrinimas. Pamokos struktūros: recepcinė, naujų žinių perėmimo, naujų veiksmų išmokimo, kartojimo-įtvirtinimo, kontrolės, kūrybinė pratybų, integruota. Pagal vyraujantį metodą pamoka skirstoma: 1. pamoka diskusija; 2. paskaita; 3. seminaras; 4. ekskursinės pamokos. Pamokos tipas apsprendžia pamokos struktūrą: parengimas pamokai, tikslus temos skelbimas, medžiagos kartojimas. 11. Kūrybiška ir tradicinė pamoka, jų lyginimas. Stebėtų pamokų m-kloje analizė. Pamoka svarbiausia organizavimo forma. Pamokos pranašumas: mokymas grupėmis, moko vienodo amžiaus. Pamokos formą sudaro mokytojas ir mokymo veiklos įvairovė. Mokytas pasakoja klausia mokinius (tradicinė pamoka). Svarbu kad nedominuotų tik mokytojo veikla mokinys irgi turi būt aktyvūs(kūrybiška pam.). Svarbiausia sužadinti mokinių aktyvumą todėl pagrindinis metodas klausymas- atsakymas (tradicinė p.). Pamokoje pasieksime tikslus kai mokytojas aiškiai formuluoja tikslą. Prieš pamoką iškelia šiuos tikslus: *mokomuosius –įgyti žinių supažindinti *lavinamuos- suvokti išskirti prasmę išmokyti analizuoti *auklijamuos- sužadinti jausmus skiepyti ugdyti.taip pat gera pamoka kai mokyt racionaliai išnaudoja laiką (abi). Kai pamokos pagr dalyje mokomasi sunkiausios medž., nes mokinys nesugeba dėmesio išlaikyti visą pamoką. Koncentruojamas mokinio dėmesys į tikslą ir min sugaištama laiko elgesio koregavimui. Pamokos sėkmę lemia mokyt ir mok santykiai vyrauja tarpusavio sutarimas palanki mokymosi aplinka mok nebijo mokyt. Gera pamoka kai mokyt susieja naują medž su sena- garantuojamas mokymo tęstinumas. Įtakos turi ir mokyt naudojama mokomoj medžiaga. Mokomoji medž turi būti paruošta iš įvairių šaltinių (kuo daugiau tuo netradiciškesnė pamoka). Pamokos analizė turi būti objektyvi. Mano stebėtos pamokos buvo vedamos ne dėl pačios pamokos bet dėl mok asmenybės. Ne tik kad būtų išmokta pamoka bet kad būtų formuojami intelektiniai moksliniai sugebėjimai. Per pamokas buvo stimuliuojami interesai, aktyvumas. Kiekvienos pamokos svarb. elementas –praktinė mok veikla. Pamokos analizė: *pamokos tikslas *pamokos stilius * mokytojo pasirengimas *darbo organizavimas: 1.kaip organizuojamas mok darbai 2.darbo metodų taikymas *žinių įtvirtinimas.12. Mokinių aktyvumo skatinimas tradiciniais ir naujausiais metodais. Aktyvaus mokymo metodai. Grupinis mokymas, projektai, minčių lietus ir kt. metodai (per praktiką įgyta metodų taikymo patirtis). Aukštesnėse klasėse mokymosi motyvai susiję su įsivaizduojama savo padėtimi ateityje, pradedant suprasti mokymosi reikšmę savo gyvenimui. Moksleivis turėtų jausti, kad jo darbas-mokymasis yra naudingas jam pačiam ir kitiems žmonėms. Asmenybė tobulėja, plėtojantis visiems jos poreikiams -nuo žеmiаusių garantuojančių biologinį išlikimą (fiziologinių, saugumo, meilės ir priklausomumo, pagarbos), iki аukštеsnių pradedant asmeniui save aktualizuoti, įgyvendinti savo intelektualias ir kūrybines galias. Ugdant nuolatinio mokymosi motyvus, svarbu žinoti, kurioje poreikių raidos pakopoje yra ugdomieji. Susiformavus vaiko savimonei, ima reikštis ir savigarbos poreikis. Svarbi tampa mokymosi veikla. Teigiamas mokytojo įvertinimas, sėkmingas mokymasis vaikui sukelia kompetencijos jausmą, о tai patenkina savigarbos poreikį. Noras mokytis sustiprėja, atsiradus pažinimo tai yra žinojimo ir supratimo, paaiškinimo poreikiams. Jų pagrindu ir formuojasi nuolatinio mokymosi motyvai. Svarbi pažinimo poreikių plėtojimosi sąlyga-mоkytоjо, turinčio nuolatinio mokymosi motyvus, veikla. Jei mokytojo poreikių raidos stadija yra aukščiausia ir jis siekia savirealizacijos pedagoginiame darbe, tai jis sudarys prielaidas ir moksleivių asmenybei tobulėti, ugdys jų poreikį nuolat mokytis ir tobulėti. Vidurinė bendrojo lavinimo mokykla turėtu sudaryti pagrindą moksleivių nuolatiniam mokymuisi, ugdyti jų tolesnio mokymosi motyvus, poreikį nuolat lavintis, ugdyti save kaip asmenybę, mokyklose turėtu studijuoti laisvai pasirenkamus dalykus. Mokymosi motyvacija-svarbus dalykas, kad mokinys suрrastų kam reikia mokytis. Motyvacija-tai veiksmų bei elgesio žadinimas, vykstantis žmogaus psichikoje. Motyvacija priežastiniais ryšiais susieta su mokslo rezultatais, ji yra priemonė siekti mokslo, pažangumo ir kartu galutinis mokymo proceso rezultatas. Nėrа vieningos mеtоdų. klasifikacijos, bandoma klasifikuoti pagal: žinių šaltinį-žodiniai metodai (paskaita, pokalbiai, seminarai); spausdintas metodas (knygos; literatūra); vaizdinis metodas (ekskursijos, video medž); praktinis metodas (savarankiškai atliktas tyrimas, laborat.). Monologiniai-pasakojimas, aprašymas; dialogas (tarp grupės žmоnių); loginis metodas (analizė, sintezė). Siūloma dar skirstyti: Informaciniai metodai; praktiniai operaciniai metodai; kūrybiniai metodai. /пformaciпiai тetodai-tai sistema didaktinių vеiksmų bei jų būdų, kuriais perteikiamos mokiniams mokslo, technikos, gamybos, meno ir kt. раgrindų žinios. Skiriame: Teikiamieji- Pasakojimas (siužеtinis, aprašomasis, aiškinamasis); Paskaita (mokyklinė, akademinė); Teikiamasis pokalbis (geпetiпis-atskleidžia daikto ar reiškinio kilmę, kitimas; aпalizės-siпtezės -pokalbis pereina į euristinį pokalbį); Demonstravimas (atvaizdai tampa informaciniu šaltiniu); Literatūros naudojimas (spausdintiniai šaltiniai). Atgaminamieji-Atpasakojimas (raštu, žodžiu); Kartojimo pokalbis (atkūrimo, apibendrinimas); Tikrinamasis pokalbis (apklausa, kolokviumas, įskaita, egzaminas); Rašiniai (kontrolinis); Iliustravimas (pirmiau pasakojama, о tik paskui rodoma). Praktiпiai-operaciпiai тetodai-žmogaus išsilavinimo lygi apibūdina jo savarankiškumas mąstant ir praktiškai veikiant. Skiriame: Рrаtуbų -Treniruotė pagal pavyzdį, instrukcija, užduotis); Kontekstinės pratybos (komentavimo, aiškinimo); Kūrybinės pratybos; Skaitymo ir rašymo metodai; Grafiniai darbai. Praktiniai -Instruktažas; Techninis darbas; Skirtas praktinis darbas (mokiniai išmoksta prižiūrėti techniką). Laboratoriniai- Вandymų demonstravimas; Iliustraciniai laboratoriniai darbai; Eksperimentiniai laboratoriniai darbai. Kūrvbiпiai тetodai- aukščiausia žmogaus savarankiškumo apraiška-kūryba. Skiriame: Euristiniai- Euristinis pokalbis (sąlygos pasireikšti mokiniui); Loginis įrodymas (mokiniai logiškai protauja); Paieškos (organizuojamos folklorinės, etnografinės ekspedicijos); Techninis konstravimas. Probleminiai- Probleminis dėstymas; Probleminis pokalbis pagal situасiją; Uždаvinių sprendimas; Techninis modeliavimas; Kūrybiniai rašiniai. Tiriamieji- Stebėjimas (pagrindinis mokslo metodas); Eksperimentiniai; Tiriamasis pokalbis (anketos); Darbas su moksline literatūra ir šaltiniai; Tyrimo rеzultatų aptarimas; Statistiniai skaičiavimai. Šiuo metu mokykloje taikomi šie mokymo metodai: žodinio dėstymo metodai; pokalbio ir diskusijos; sраusdintinių šаltinių naudojimas; kūrybiniai darbai; demonstravimas ir stebėjimas; laboratoriniai ir praktiniai darbai; pažinimo žaidimai.Metodas – t.y. būdas, planingos tiesos radimo kelias, grindžiamas empiriniu tyrinėjimu bei loginiu protavimu.Klasifikuojami:Pagal išorinius mokytojo, mokinio veiklos požymius;Dalyko mokymo specifiką;Mokymo proceso etapus;Bendruosius mokymo požymius.Mūsų bendrojo lavinimo mokyklose šiuo metu taikomi tokie įvairiems mоkymo dalykams bendri mokymo metodai: 1) žodinis:а)pasakojimas,b) mokyklinė paskaita,c) aiškinimas 2) pokalbis ir diskusija; 3) sраusdintinių šаltinių naudojimas:a) vadovėlis,b) periodinė spauda,c) žinynai,d) grožiniai kūriniai,e) pirminiai šaltiniai,4) kūrybiniai darbai:a) referatai,b) savarankiškas stebėjimas.5) pratimai ir grafiniai darbai;6) demonstravimas – stebėjimas;7) laboratoriniai ir praktikos darbai;8) pažinimo (didaktiniai) žaidimai. Grupinis darbas naudingas nes kiekvienas mok turi sąlygas aktyviai dalyvauti darbe. *svarbus įvykis –tai naudinga kad mok imtų mąstyti naudodamiesi savo patyrimu. Padeda mok atrasti ryšį tarp abstrakčios mokomosios medž ir jos taikymo kuris jiems yra svarbus. *minčių lietus- tai spontaniškai atliekamas pratimas mok aktyviai skatinami kurį laiką pateikti kuo daugiau idėjų. Jo tikslas- pateikti klausimo ir leisti mok siūlyti kuo daugiau idėjų. Tai naudinga tam kad būtų generuojamos idėjos ir problem sprend ugdom mok kūrybiškumas ir mąstymo įgūdžiai. *projektinis mokym- tai vienas netradicinių mokym būdų. Jam reikalingas išankstinis pasiruošimas. Padedami mok paruošia tam tikrą projektą veliau jį pristato visai gr. Projekt mokym skatina vaik kūrybiškumą mokėjimą dirbti gr atsakingum bendrav. Mok projekt sunku įvertinti todėl vertinant reikėtų atsižvelgti į idėjas pastangas rengiant proj. *mok interviu- naudinga kad mok naudotųsi keliais žmonėmis kaip mokym šaltiniais aktyviai dalyvautų įsiklausytų į kitų požiūrius. 13.Klausimų atsakymų (pokalbio) mokymo metodas. Pokalbio rūšys, taikymas. Klausimų 5 kategorijos (tipai). Kokius klausimų tipus mokytojai ir jūs dažniausiai naudojote praktikoje? Mokant reikia siekti kad mokiniai įgytų žinių įvairių veiksmų proto motorinių veiksmų. Mokinys turi kaupti patyrimą. Metodų sistemas sudaro grupės: *žodiniai (informaciniai metod) *pokalbis (klausimo –atsakymo metodas) – vienas iš svarbiausių, nes moko mokinį mąstyti. Kai gerai klausia tai gerai moka. Klausimo metodo etalonu laikomas Sokrato mokymas. Klausimų strategija: Klausimų kategorija: *atminties primena informaciją idėjas faktus (apibūdinti reiškinį) *supratimo interpretuojama informac (pasakyk savais žodžiais kokią darome išvadą) *sprendimas renka transformuoja faktus duomenis (žinot a ir b kaip rasti c) *analizės sintezės kelia hipotezes klasifikuoja faktus (ką autorius norėjo pavaizduoti kūrinyje). Klausimų metodika: mokytojas pateikia klausimą. Kodėl kokiomis sąlygomis kaip kada paremti paaiškinti. Paklausę padarome trumpą pauzę ir žvelgti į akis klausk atsakyti vardu. Klausyk ats vertink dažniausiai girk.neteisingai atsakius perfrazuok klaus paprašyk papildyti parašyk papildyti mokinį į vieną neatsakius kito neužduok. Geriau tegu mokiniai klausia vienas kito. Mąstyk kodėl mokinys vengia klausimų: vengiantys klausimų- nepasiruošę. Žodiniai metodai tai ne tik mokytojo žodis bet ir visa technologija susijusi su tuo žodžio teikimu. Informacija padeda teikti objektyvią tiesą o tiesa yra svarbiausia ir ji ateina per informacija.14. Ugdymo turinys, jo raida ir pertvarkymo kryptys, reformuojant švietimą LT. Mokymo planas, programos (individualios, modifikuotos, integruotos, kompleksinės, koncentrinės, linijinės). Ugdymo sąvoka dažnai nevienodai traktuojama.Ugdymas suprantamas: 1.kaip ugdytinių ir ugdytojų bendra veikla, kaip jų sąveika, kūryba; 2.kaip vyresniųjų ir vaikų bendravimas; 3.kaip pedagoginė situacija; 4. kaip vadovavimas jaunajai kartai. Plačiąja prasme Ugdymas – tai procesas, apimantis pedagogų ir besimokančių bendrą veiklą, suaugusių vadovavimą, kurio metu siekiama tikslo – perduoti visuomeninę-istorinę patirtį, išugdyti asmenybę, kuri galėtų orientuotis kintančiame pasaulyje, būtų pasirengusi gyvenimui ir darbui. Ugdymo procese vyksta bendravimas tarp ugdytojų (mokykla, šeima, bažnyčia) ir ugdytinių. Ugdytojai atlieka vadovaujantį vaidmenį – ugdymo procese perteikia jaunimui žmonijos kauptą patirtį ir žinias, mokėjimus, įgūdžius, vertybes. Kartu formuoja požiūrį į aplinką, charakterio bruožus, elgesį, įpročius, ugdomi gebėjimai (mąstymas, kalba, vaizduotė). Ugdymas vyksta tam tikroje aplinkoje (jai veikiant ugdytinį). Tačiau ypatingą vaidmenį atlieka pedagoginis procesas, kurį vykdo mokykla (ugdytiniai įgyja bendrąsias žinias). Žinios ir profesinė kompetencija, kūrybingumas, apsprendžia žmogaus padėtį dabartinėje visuomenėje. Ugdymo procese didelis vaidmuo tenka mokyklai, šeimai, bažnyčiai. Siauresnės sąvokos įeinančios į ugdymą – mokymas, auklėjimas, lavinimas. Mokymo turinys - tai specialiai atrinkta svarbiausia visos žmonijos ir tautos kultūros dalis, kuri reikalinga mokiniams pasirengti gyvenimui. Bendro lavinimo mok-los uždavinys parengti mokinius gyvenimui, suteikti jiems žinių. Mokymo turinys visada buvo viena iš svarb. filosofinių, mokslinių, politinių problemų. Jo vienokį ar kitokį sudarymą lemia istorinė, kultūrinės sąlygos, mokslo ir technikos pažanga, klasinė visuomenės sudėtis, jos politinės-idėjinės pažiūros ir nuostatos. Todėl reikia nuolat tobulinti mokymo turinį, peržiūrėti jo ryšius su gyvenimu. Galima tvirtinti, kad mokymo turinys nuolat ir neišvengimai keisis, rasis vis sudėtingesnės mokomosios medžiagos atrinkimo ir informacijos mažinimo problema. Dabar nepriklausomos Liet. sąlygomis reformuojant m-klą, mokymo turinys iš esmės naujai rengiamas. Pertvarkant mokymo turinį siekiama priderinti jį prie pasaulinių mokslo ir technikos laimėjimų, mokinių amžiaus ypatybių ir jų interesų, didinti jo ugdomąjį poveikį, geriau laiduoti mokymo prieinamumą, perimamumą, diferencijavimą ir pan. Liet. bedrojo lavinimo m-klos bendrosiose programose akcentuojama: pagr. ugdymo tendencija tampa ne atkartojamu žinių gausinimas, o pastangos suvokti ir suprasti žmogų ir pasaulį sudarant mokiniui sąlygas pačiam patirti, pačiam išgyventi, pačiam savo projektus kurti ir įgyvendinti.šiuolaikinio mokymo turinio kūrimąsi veikia ir tradicinė m-klos darbo patirtis, senosios didaktikos stereotipai ir atsinaujinimo tendencijos, modernios didaktikos nuostatos. Natūralu, kad kuriant, parenkant mokymo turinį, susiduriama su nemažais sunkumais. Jie kyla todėl, kad nuolat gausėja mokslinės informacijos, atrandama naujų faktų, reiškinių, jie yra sudėtingesni. Mokymo turinys turi atspindėti svarb. žmonijos laimėjimus, visuomenės išsivystymą,t.y. atitikti mokslą, technikos, gamybos, meno, kultūros raidos lygį, net orientuotis į tam tikrą visuomenės raidos perspektyvą, turi būti mokiniams prieinamas pagal jų jėgas. Mokymo turinys turi būti formuojamas remiantis šiais principais: 1)Humanizavimo; 2)Moksliškumo; 3)Nuoseklumo;4)Istoriškumo; 5)Sistemingumo; 6)Ryšio su praktika; 7)Individualizacijos; 8)Prieinamumo. Mokymo turinys susidaro iš: 1)žinių apie gamtą, žmogų, mokslą ir kt. 2) intelektinių ir praktinių įgūdžių sistemos 3) pagr. žmonijos kūrybinės veiklos patirties elementai. 4) vertybiniai-emociniai mokinio santykiai su aplinka, jo požiūris į savo veiklą. Mokymo t. keitėsi keičiantis visuomenei. M. t. keliami reikalavimai: 1) m.t. turi padėti ugdyti pilnavertę asmenybę (mokin turi įgyti kuo daugiau žinių) 2)m.t. turi padėti ugdyti tautiškumą. 3)m.t. turi suteikti žinių pagrindus, jų sistemą. 4)m.t. turi padėti įdiegti bendražmogiškąsias vertybes. 5)ypač svarbu mokymo turinio integracija. Dalykai turi būti siejami vieni su kitais. 6)Mokymo turinio diferencijavimas, jo prieinamumas. (kad mokiniai būtų mokomi pagal savo jėgas) 7)svarbu suteikti mokiniui praktinių žinių. Šie reikalavimai turi išryškėti dokumentuose, kurie apibūdina mokymo turinį (mokymo programa, vadovėliai, mokymo planai). Mokymo planas tai pats pradinis mokymo turinio dokumentas, kuriame nurodomi mokomieji dalykai, apibūdinamas jų pasiskirstymas pagal klases, nurodomas valandų skaičius kiekvienam dalykui, kiekvienoje klasėje. Mokymo planas nustato lavinamajai įstaigai tikslus, uždavinius, priemones ir metodus. Sudarant mokymo planą, atsižvelgiama į bendruosius mokymo uždavinius, mokinių amžių, kiekvieno dalyko reikšmę. Mokymo planą konkretina mokymo programos. Kiekvienas dalykas turi savo programą, ir tam tikrą valandų skaičių. Svarbu tinkamai paskirstyti mokomuosius dalykus mokslo metams, remiantis didaktikos principais bei tarpdalykiniais ryšiais. Kai kurių dalykų negalima mokyti be tam tikro mokinių pasirengimo, kitus reikia nagrinėti paraleliai, nes tarp jų yra glaudūs ryšiai, jie papildo vienas kitą/ planas sudaromas remiantis šiais principais: 1)Valstybingumo 2)Perimamumo 3)Visapusiškumo 4)Moksliškumo 5)Sistemingumo 6)Diferenciacijos. Mokymo programa dokumentas, kuriame atskleidžiamas mokomojo dalyko turinys, t.y. privalomu kiekvienos klasės mokinių, žinių, mokėjimų ir įgūdžių apimtis, nagrinėjimo nuoseklumas ir trukmė. Mokymo programos yra bendrosios ir individualios. Bendrosios programos apima svarbiausius kultūros lobius, žmogaus ir tautos egzistencijos problemas ir tt. B.pr-os brėžia gaires, kuriomis remdamasi m-klos bendruomenė pasirengia individualiąsias programas. Individualią programą kuria mokytojas atskiram mokomajam dalykui. Mokymo programos sudaromos remiantis:1)istoriškumo; 2)moksliškumo; 3)prieinamumo 4)vientisumo; 5)sistemingumo; 6)nuoseklumo principais. Linijinės – aukštesnėms klasėms laipsniškai pateikiami nauji sudėtingesni dalykai. Principas – nuo paprasto prie sudėtingo. Atsižvelgiama į tam tikro amžiaus ugdytinių žinių suvokimo galimybes. Koncentrinės – aukštesnėse klasėse kartojamos tos pačios temos tik sudėtingesne forma. Principas – ugdymo turinys konstruojamas tam tikrais ratais. Integruotos ir kompleksinės – vienoje programoje jungiamos skirtingų mokslų dalykų temos.15. Mokinių rezultatų tikrinimo ir vertinimo f-os, principai, metodai. Ideografinė vertinimo sistema pradinėse klasėse. Asmeninio požiūrio į vertinimą raiška per praktiką. Vertinimas gali būti išreikštas: - gestais, - mimika, - žodžiu(nuostabu, puiku), - pagyrimu, - peikimu, - nesutikimu. Vertinimo negalima tapatinti su pažymiu.Vertinimo pagrindas yra tikrinimas. Tikrinimo rūšys: 1) paruošiamasis – tai tikrinimas, kada norima nustatyti lygį prieš sunkesnės medžiagos pateikimą; -2) kontrolinis – žiūrima kiek mokiniai sugeba įsiminti, atsiminti, išlaikyti įtampą; - 3) einamasis – realizuojamos visos tikrinimo ir vertinimo funkcijos; - 4) suvestinis arba baigiamasis – įskaitos, egzaminai, koliokumai.Tikrinimo metodai: (yra ir kitų klasifikacijų) 1. Tikrinimo metodai raštu: • Apklausa raštu. • Rašomieji darbai. • Apklausa –viktorina. 2. Žodinio tikrinimo metodai: • Individuali žodinė apklausa. • Frontali žodinė apklausa 3. Testai: • Veiklos testai • Apybraižos tipo • Trumpų atsakymų testai 4. Praktiniai tikrinimo metodai: • Grafiniai darbai • Praktikos darbai • Įskaitos ir egzaminai Tikrinimo ir vertinimo funkcijos: 1. Mokomoji funkcija. Tikrinimas padeda mokiniams savo žinias įforminti, išreikšti jas šnekamąja kalba, raštu ar kokia nors veikla, t.y. jas atgaminti. Tikrinimas padeda tobulinti ir gilinti mokinių žinias, taip pat šalinti spragas. 2. Lavinamoji funkcija. Tikrindamas mokytojas skatina įvairius mokinių protinius veiksmus – atsakyti raštu, žodžiu, savarankiškai kažką atlikti. 3. Auklėjamoji funkcija. Ji parodo mokinių pagrindinės veiklos – mokymosi – rezultatus. Rezultatų tikrinimas ir vertinimas skatina mokinius atsakingai mokytis, siekti kuo geresnių mokymosi rezultatų. 4. Kontrolės ar konstatuojamoji funkcija. Mokymo rezultatų įvertinimas rodo atskiro mokinio ar mokinių grupės mokymosi rezultatų lygį, atspindi ir mokytojo darbo efektyvumą. 5. Pažinimo funkcija. Mokiniui atsakinėjant, daugiau ar mažiau ryškėja ir kai kurie jo temperamento bei charakterio bruožai, o ypač – kalbos išsivystymo lygis.Jei mokiniai žinių tikrinimą ir vertinimą suvokia, kaip grėsmę ir despotizmą, jie gali mokytis labiau dėl pažymių, o ne dėl to, kad nori įgyti žinių. Pasitaiko atvejų, kai mokytojai neobjektyviai vertindami mokinius, griauna darnius mokinių ir mokytojų santykius, o tada mokymas ir mokymasis tampa nemėgstamas.Pasigirsta teiginių, kad mokytojai neretai piktnaudžiauja savo padėtimi ir pažymius rašo vertindami ne mokymosi rezultatus, o atskirų mokinių asmenybes arba siekdami palaikyti drausmę. Kartais neatsižvelgiama į mokinių psichinę ir fizinę būklę, į situacijos ypatumus. Mokytojas klysta, kai vertindamas mokinių žinias yra per daug liberalus. Neleistina ir per daug griežtai vertinti. Yra pavojingas ir pažymio rašymo inertiškumas. Pažymiai turi būti suprantami ir aiškūs mokiniui. Sventicko nuomone, turėtų būti vertinami visi išmokimo komponentai. Mokymosi rezultatus tikslinga tikrinti dažniau, o vertinti rečiau: šią rekomendaciją geriausia atitinka suvestinių pažymių sistema (100 balų ar kita), paremta daliniais įverčiais. Skirtingos vertinimo rūšys siejamos su skirtingais vertinimo tikslais bei vertinimo procedūromis. Siūlomos vertinimo rūšys: diagnostinis, ugdomasis, ipsatyvinis, ideografinis, norminis ir kriterinis, kurie susiję su pažymio rašymu bei apibendrinamasis (suminis) vertinimai. Ideograf. vert. – moksleivio pažangos vertinimo būdas, kai stebima ir vertinama asmens daroma pažanga, lyginant dabartinius pasiekimus su ankstesniais. 16. Teigiamo požiūrio į mokymąsi ugd. Mokymosi motyvacija. Kuriuos mokinių skatinimo būdus naudojote praktikoje. Mokinių nepažangumo socialinės, psichologinės ir pedagoginės priežastys. Poreikio nuolat mokytis galima pradėti ugdyti jau pradinėje bendrojo lavinimo mokykloje. Didelis pradinuko smalsumas, noras turėti аukštą mokinio statusą skatina jį lavintis, susikaupti, atlikti valingus pažinimo veiklos reikalingus veiksmus. Paauglystėje labiausiai skatina noras neatsilikti nuo klasės draugų, troškimas pirmauti, būti protingesniam už kitus. Aukštesnėse klasėse mokymosi motyvai susiję su įsivaizduojama savo padėtimi ateityje, pradedant suprasti mokymosi reikšmę savo gyvenimui. Moksleivis turėtų jausti, kad jo darbas-mokymasis yra naudingas jam pačiam ir kitiems žmonėms. Asmenybė tobulėja, plėtojantis visiems jos poreikiams -nuo žеmiаusių garantuojančių biologinį išlikimą (fiziologinių, saugumo, meilės ir priklausomumo, pagarbos), iki аukštеsnių pradedant asmeniui save aktualizuoti, įgyvendinti savo intelektualias ir kūrybines galias. Ugdant nuolatinio mokymosi motyvus, svarbu žinoti, kurioje poreikių raidos pakopoje yra ugdomieji. Jau ankstyvoje vaikystėje saugumo poreikis skatina vаiką pažinti, tyrinėti pasaulį, vengti nežinomybės baimes. Meilės ir priklausomumo poreikis skatina vaiką patenkinti mylimų žmonių reikalavimus. Pagarbos poreikis atsiranda bendraujant su žmonėmis, о susiformavus vaiko savimonei, ima reikštis ir savigarbos poreikis. Svarbi tampa mokymosi veikla. Teigiamas mokytojo įvertinimas, sėkmingas mokymasis vaikui sukelia kompetencijos jausmą, о tai patenkina savigarbos poreikį. Noras mokytis sustiprėja, atsiradus pažinimo tai yra žinojimo ir supratimo, paaiškinimo poreikiams. Jų pagrindu ir formuojasi nuolatinio mokymosi motyvai. Svarbi pažinimo poreikių plėtojimosi sąlyga-mоkytоjо, turinčio nuolatinio mokymosi motyvus, veikla. Jei mokytojo poreikių raidos stadija yra aukščiausia ir jis siekia savirealizacijos pedagoginiame darbe, tai jis sudarys prielaidas ir moksleivių asmenybei tobulėti, ugdys jų poreikį nuolat mokytis ir tobulėti. Vidurinė bendrojo lavinimo mokykla turėtu sudaryti pagrindą moksleivių nuolatiniam mokymuisi, ugdyti jų tolesnio mokymosi motyvus, poreikį nuolat lavintis, ugdyti save kaip asmenybę, mokyklose turėtu studijuoti laisvai pasirenkamus dalykus. Mokymosi motyvacija-svarbus dalykas, kad mokinys suрrastu kam reikia mokytis. Motyvacija-tai veiksmų bei elgesio žadinimas, vykstantis žmogaus psichikoje. Motyvacija priežastiniais ryšiais susieta su mokslo rezultatais, ji yra priemonė siekti mokslo, pažangumo ir kartu galutinis mokymo proceso rezultatas. Motyvacijos rūšys. Vidinė motyvacija.Ankstyvoj vaikystėj ryški smalsumo motyvacija. Vaikas ieško naujų patyrimų, mėgsta mokytis naujų dalyku. Stipriausią vidinę mokymosi motyvaciją sukelia vidinis džiaugsmas, lydintis išmokimą.Išorinė motyvacija: Neretai moksleiviai vadovaujasi motyvais, kurių pradžia slypi jų aplinkoje, žm. tarpusavio santykiuose. Mokymosi motyvacija padeda mokiniui orientuotis į tikslą, suvokti, kiek laiko reikės tikslui pasiekti, ar reikės pastiprinimo ir kokio. Nuo jos priklauso, kodėl mokinys, esant skirtingom sąlygom, nevienodai atlieka tą pačią užduotį ir kodėl to paties išsimokslinimo ir gabumų mokiniai ta pačią užduotį atlieka skirtingai. Teigiamą motyvaciją skatina sėkmė. Visada labiau domimės tuo, kas sekasi. Mokymosi motyvaciją ypač sustiprina laukiama sėkmė. Manoma, jog mažas nerimas ir nedidelė nesėkmės tikimybė turėtų būti, bet mokymasis kiekvienam turėtų baigtis sėkme – išmokimu.Nesėkmė ir bausmė mokymosi motyvaciją mažina.Bet koks nepasisekimas ir neigiamas kitų atsiliepimas apie poelgį sukelia nemalonų jausmą bei nepasitikėjimą ir mažina ryžtingumą naujam veiksmui. 1. Labai svarbu, kad vaikas mokydamasis galėtų sužinoti ar jis taisyklingai atlieka veiksmus. Grįžtamasis ryšys, naudojant patvirtinimo principą, pagreitina mokymąsi ir priartina išmokimą. Grįžtamasis ryšys ir pastiprinimas kartu veikia mokymąsi ir jo motyvaciją. 2. Teigiamas pastiprinimas žadina mokinio aktyvumą per jo pasitikėjimą savimi bei savigarbos jausmą, sustiprina norą mokytis ir brandina mokymosi motyvaciją. Kritikavimą, užgauliojimą, barimą psichologai vadina neigiamu pastiprinimu. Dėl jo vaikui mokytis pasidaro dar sunkiau ir dar labiau sumažėja noras mokytis. 3. Labai maloniai įsitraukiame į veiklą, kurią suvokiame kaip laisvai pasirinktą. Nemėgstame, kad kas nors mus kontroliuotų, mums patinka patiems save kontroliuoti. Mažiems vaikams ir paaugliams tai dar svarbiau. Svarbiausia , kad mokytoją ir tėvus vaikas jaustų kaip rūpestingus, mylinčius pagalbininkus. Jeigu jie vaiko akyse yra tik kontroleriai ir jo darbų vertintojai, ryšio su vaikų jau nebėra. Mokiniui reikia pagalbos, kuria jis galėtų pasinaudoti. Mokymosi veiksnių klasifikacija: 1. veiksniai, susiję su pačiu mokiniu. Koks yra tas, kuris mokosi ir kaip jis mokosi, 2. mokymo turinio ir formos ypatybės. (programos, vadovėliai, mokymo planai), 3. mokytojo asmenybė. Koks yra tas, kuris moko ir kaip moko, 4. mokyklinės situacijos(kaip keliama į aukštesnę kl., kokie reikalavimai mokiniui,mokytojų tarpusavio santykiai), 5. mikrosocialinė aplinka: šeima, giminės, kaimynai (jų elgesys, pažiūros, bendravimas), 6. makroaplinka: užmokyklinės situacijos (kultūrinis, socialinis-ekonominis gyvenimas). Pedagoginės pr.: 1)žinių spragos,2)nepatraukliai organizuojama pamoka,3)pamokų nelankymas,4)mokymo individualizavimosi difrencijavimo stoka,5)mokymosi epizodiškumas. Viena iš labai svarbių priežasčių -motyvų nebuvimas. Motyvai-mokymosi paskatos atsako į klausimą kodėl aš turiu mokytis?, suteikia prasmę mokymuisi. Rūšys:1)smalsumo, žingeidumo, mokinys nori pažinti pasaulį, sužinoti tiesą. M-kla turi išsaugoti tą žingeidumą.2)sėkmės, pasisekimo mot.mok.mokosi, nori mok.kai jam sekasi. Mokyti taip, kad pasiektų sėkmę, išvengtų nepasitenkinimo,3)pareigos motyvas. Mok.bręstant turi augti ir pareigos jausmas,4)mokinio statuso mot. Statusas-pripažinimas grupėje, autoritetas,5)priklausymas grupei, bendruomenei. Stengtis, kad norą bendrauti pervestų į norą mokytis.6)ateities mot.mokinys žino, kad mokydamasis kuria savo ateitį,7)prievartos mot.-tėvų spaudimas mokytis.17. Papildomas ugd., jo uždaviniai, organizavimas. Nepamokinės mokinių veiklos organizavimo tendencijos reformuojant švietimą LT. Kokios nepamokinio darbo formos dominavo jūsų mokykloje? Mokydamasis nuosekliojo švietimo sistemos įstaigose moksl.gali papildomai plėtoti savo gabumus tenkinti pažintinius interesus ar saviraiškos poreikį. Todėl ir buvo papildomas ugdymas kaip ugdymo forma įteisintas LR švietimo įstatymu. Pap.ug.tikslus ir uždavinius nusakė Lietuvos švietimo koncepcija: plėtoti gabumus, tenkinti pažintinius interesus ir saviraiškos poreikius.trys pap.ug.būdai :formalus(nuoseklaus pap.ug.institucijos-muzikos dailės techn.m-klos) neformalus nenuoseklaus pap.ug.institucijos-būreliai studijos klubai draugijos) ir informalus (muziejai spauda distancinis mokymas). Pap.ug.vykdomas ir visose nuoseklaus ugdymo įstaigose. Šiai veiklai skirtą laiką reglamentuoja m-klų ugdymo planai. O turinį ir formas renkasi kuria pačios m-klos pagal savo galimybes ir vaikų poreikius. Modeliuojamos šios pap.ug.kryptys: demokratijos ir pilietinės kompetencijos ugdymas, saviraiška, polinkių plėtotė gabumų talento ugdymas gebėjimų plėtotė socializacija vaikų ir jaunimo užimtumas. Pabrėžiama altruistinė veikla neįgalių vaikų integracija lygių galimybių principas. Yra ir naujų pap.ug.institucijų-neakivaizdinių dalykinių m-klų. Kai kurias pap.ug.f-jas atlieka vaikų ir jaunimo organizacijos, kuriasi nevalstybinės pap.ug.institucijos. Pap.ug.-visa mok.veikla organizuojama mokyt.ir moks.organizacijų ne pagrindinių mokomųjų užsiėmimų metu. Tai moksl.veikla organizuojama specialių lavinimo bei auklėjimo įst.ir visuomeninių org.kurios veikia neprikl.nuo m-klo tačiau derina savo veiklą su ja. pap.ugd.padeda moksl.taikyti įgytas žinias praktikoje gerina mokymąsi skatina žingeidumą. pap.ugd.paskirtis-mokyti lavinti ir auklėti moksl.tokiais metodais ir priemonėmis kurių negalima ar netikslu naudoti m-kloje. pap.ugd.organizuojamas atsižvelgiant I moksl.interesus todėl jis neprivalomas ir remiasi savanoriškumo principu. Jo turinys griežtai neapibr.programomis ir laiko rėmais. Čia galima daugiau atsižv.į pačių moksl.interesus ir norus plačiau ar siauriau analizuoti atskiras temas uždavinius pagal moksl.pageidavimus. pap.ugd.-jungiamoji grandis tarp m-klos ir gyvenimo. Šiai veiklai būdingas dinamiškumas. Ugd.organizuojamas su įv.amžiaus moksl.pagal jų norus polinkius ir sugebėjimus todėl org.yra įvairus savo metodika priemonėmis suvienija kolektyvą ir sudaro naujus kol. pap.ugd.būdingas bruožas-masiškumas. Nors neprivalomas bet m-kla turi siekti kad kuo daugiau moksl.būtų pap.ugdomi. dar būdinga nuoseklumas bei vientisumas kad nebūtų šuolių didelės įtampos ar atoslūgių ir nenutolta nuo m-klos darbo turinio ir uždavinių. Uždaviniai 1)mokomieji-lavinamieji-m-kloje įgytų žinių mokėjimų įgūdžių įtvirtinimas plėtimas moksl.akiračio gilinimas bendrojo išsilavinimo lygio kėlimas individualių polinkių sugebėjimų atskleidimas kūrybiškumo tobulinimas formuojant visapusišką asmenybę 2)auklėjamieji-auklėti dorovines savybes kurios atitinka visuomenės gyvenimo normas organizuoti kultūringą veiklą formuoti visuomeninį aktyvumą.18.Tautinis auklėjimas teoriniame ir istoriniame kontekste. A.Maceina apie tautinį auklėjimą. Kokie tautinės kultūros elementai atsispindi mokymo turinyje ir šiuolaikinėje m-klos praktikoje. Ugdymas visados buvo tautiškas bet ne visada tautinis. Tautos kūrė ugdymo sistemą bet ilgus amžius jose nebuvo taut.aukl. Tautų išsiskyrimas iš žmonijos ir tautinės sąmonės atbudimas yra būtinos taut.aukl. prielaidos. Dėl to taut.aukl.nežinojo nei senovė nei viduramž. Senovėje auklėjama kastai arba valstybei. Vidur.-draugijai ar bažnyčiai. Renesansas tautinių ypatybių irgi mažai tepaisė. Sąmoningas taut.aukl.prasidėjo tik romantikos metu. Romantika buvo savotiška gyvenimo filosofija ji ypatingai pabrėžė tautą ir tėvynę abi josios reikšmę žm.gyvenimui. romantika pirmoji suprato kad tauta yra ne tik skirtinga nuo kitų bet ir vertinga pati. Tautos sąvoka tapo vertybės sąvoka. Tai buvo naujas dalykas padėjęs pamatus taut.aukl.nes ugdyti galima tai kas vertinga.romantiškąjį tautos teigimą užstelbė valstybės įsigalėjimas. XIX a. II pusėje politinis momentas žymiai persvėrė tautinį. Didžiosios valstybės nepaisė mažų tautų. Vietoj taut.aukl.atsirado valstybinis. Pokariniais metais tautinių elementų atbudimas pasirodė visuose kraštuose. Du savotiški tautiniai sąjūdžiai charakterizuoja šį laikotarpį: italų fašizmas ir vokiečių nacionalsocializmas. Italų faš.net švietimo ministerija pavadinta Tautinio aukl.minist. Fašizmas vykdo taut.aukl.ir m-kloje ir už jos o nacional.ypač vertina užm-klinį. Tautinis mūsų laikų sąjūdis yra protestas prieš liberalizmą ir racionalizmą. Liberalizmas gyvenimo centru padarė individą tautinis sąj.stato bendruomenę. Racional.pasitikėjo ir vertino žm.protą taut.sąj.kelia neregimą bet ryškiai jaučiamą vieno žm.ryšį su kitu tarpasmeninę ne tik jusmų bet ir norų ir idėjų difuziją. Taut.sąj.grąžina į organišką ryšį su žm.ir į jį žiūti kaip į visumą ne tik pačiame savyje bet ir santykiuose su bendruomene. Žm.suvokiamas kaip narys. Šis žm.pobūdis ir apsprendžia taut.aukl.esmę. Taut.aukl.-aukl.tautos dvasia kuri reiškiasi kalboje papročiuose istorijoje. Tai toks procesas kai skiepijama meilė tautai tautiškumui. Svarbu žm.rengti ne apskritai gyvenimui, o tautos gyvenimui. Idėja:ugdyti meilę tam kas vaiką supa. Tas kuris nemyli savo artimo negalės pamilti visumos. Tautiškumo principas.:mokinio santykis su kalba. Žm.yra toks kaip kalba. Su gimt.kalba turi būti jungiamas tautosakos ir literatūros mokslas architektūra skulptūra. Tautiškumas-santykis su tėviške su ta aplinka kurioje gyvena su tradicijomis papročiais. Taut.aukl.didelę reikšmę turi savo tautos praeities ir dabarties pažinimas. Centrinė taut.aukl.dalis patriotinis aukl.(jo tikslas patriotizmas). Gerai suprastas patr.reikalauja mylėti savo tautą todėl kad ji sava ir niekuo kituo nepakeičiama bet tai nereiškia jog reikia negerbti kitų tautų. Naujoms kartoms turi būti 1)išugdomi tautinis atsparumas kultūrinis pagrindas sugebėjimas visuomeniškai sugyventi su mažumomis 2)kultūrinis parengimas 3)ydų ir silpnybių šalinimas iš mūsų tautos. A.Maceina: taut.aukl.nėra dalykas o principas kurio prisotinti kiti dalykai. Taut.aukl.ugdo žm.tai kas yra tautiška kas jį padaro tautiečiu. Taut.aukl.atrama yra tautinis gyvenimas šalia žmogaus. Taut.aukl.nėra tik tautos ugdymas jis yra ir ugdymas tautai. Tauta kuri ugdoma yra tautinė tikrovė. Tauta kuriai ugdoma yra tautinis idealas. Taut.aukl.veiksniai:šeima m-kla valstybė bažnyčia. Atsitiktiniai veiksniai aplinka organizacijos.19.Svarbiausios Lietuvos švietimo reformos kryptys, tikslai, principai. Profilinis mokymas.Valstybingumo atkūrimas atvėrė naujas tautos siekius atitinkančias Lietuvos socialinės kultūrinės ekonominės bei politinės raidos perspektyvas. Svarb.švietimo reformos kryptys yra šios1)švietimo reformą grindžiančių konceptualių ir juridinių dokumentų kūrimas 2)švietimo prieinamumo ir visuotinumo garantavimas, socialinių ir pedagoginių vaikų ugdymosi sąlygų sudarymas (visų soc.sluoksnių asmenims pagal jų sugebėjimus įgyti profesiją ir aukštąjį išsilavinimą suaugusiems įgyti išsilavinimą tautinių maž.švietimas lietuvių gyv.užsieny švietimas imigrantų ligonių karių kalinių romų švietimas) 3)kultūrinis brandos ugdymas (ugdymo turinio materialus aprūpinimas mokslinis metodinis aprūpinimas pedagogų rengimo kaita) 4)švietimo pastangos kurti visuomenę bendruomenišką ir 5)trečiojo tūkstantmečio lūkesčiai. Pagrindinis šviet.ref.tikslas-laiduoti kuo visapusiškesnę žm.fizinių, psichinių ir dvasinių galių plėtotę sudaryti sąlygas atsiskleisti jo individualybei per saviauklą tobulėti ugdyti savo atsakomybę įsipareigojusią gimtajai kultūrai ir bendražmogiškoms vertybėms. Demokratinei valstybei ugdyti kompetetingą žmogų. Garantuoti švietimo visuotinumo principą, užtikrinti lygias pradines galimybes mokytis. Ugdyti visų socialinių sluoksnių kultūrinę brandą. Remti pastangas ir projektus, kuriančius ne individualistinę, o bendruomenišką visuomenę.(ugdyti žmogų demokratijai, ugdyti Lietuvos valstybės pilietį, brandinti asmens tautinę bei kultūrinę savimonę.)Mūsų šalies ateities vizija- moderni Lietuvos tauta, atvira visuomenė, demokratinė valstybė. Iškeltajai vizijai atsiliepė principai: humaniškumo: asmuo- neprilygstama vertybė, gebanti laisvai pasirinkti ir už savo pasirinkimą atsakyti.2)demokratiškumo- įsisąmoninamos demokratijos vertybės ir jomis grindžiamas gyvenimas, kuriami demokratiniai santykiai ir jų laikomasi, dora pripažįstama demokratijos pagrindu, švietimas visuotinai prieinamas 3) nacionalumas- švietimas įsipareigoja Lietuvos kultūrai, rūpinasi saugoti jos tapatumą ir istorinį tęstinumą 4) atsinaujinimas- švietimas atviras kaitai, tačiau priima kritiškai, išlieka universalios dorovės normos ir nacionalumo branduolys. Profiliavimas. Profiliuojant ugdymą, siekiama padėti mokiniams: a) pasirinkti tinkamiausią, savo polinkius ir gabumus atliepiantį ugdymosi kelią bei juo kryptingai ir nuosekliai eiti; b) stiprinti mokymosi motyvaciją, išvengti galimų mokymosi nesėkmių; c) įgyti papildomų žinių ir gebėjimų, išplečiančių atitinkamai veiklos sričiai reikalingą teorinį akiratį ir praktinę patirtį; d) susidaryti pagrįstą nuomonę dėl savo tinkamumo tam tikrai profesinės veiklos sričiai, apgalvotai rinktis būsimą profesiją; e) tinkamai pasiruošti tolesnėms studijoms (mokymuisi); f) susidaryti racionalų bei realų mokymosi krūvį.Lietuvos bendrojo lavinimo sistemoje klostosi keturi ugdymo profiliai: humanitarinis, realinis, technologinis, meninis. Kiekvienas profilis priklausomai nuo savo specifikos gali turėti siauresnių pakraipų:a) humanitarinis:b) realinis: c) technologinis:d) meninis. Profilinis mokymas kritikuojamas nes rengs menkai raštingus menko išsilavinimo mokinius.20.Mokykla-socialinio ugdymo institucija. Mokyklos tikslai, funkcijos. Ugdymo planas. M-kla turi pasėti asmeniui atsiskleisti socialinėje ir kultūrinėje erdvėje brandinti ugdytinio savimonę ir nuostatą kad jis yra ne vien gimtosios kultūros vartotojas bet ir jos kūrėjas atsakingas už jos raidą ir identiteto išsaugojimą. M-kla kuriama kaip šeimai ir visuomenei atviras kultūros židinys. Svarbiausi m-klos tikslai:padėti asmeniui atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą, -ugdyti kritiškai mąstantį žm.,gebantį svarstyti esminius žm.egzistencijos klausimus atsakingai daryti sprendimus ir savarankiškai veikti, -ugdyti asmenį pasirengusį profesinei veiklai pasiryžusį ir gebantį adaptuotis besikeičiančiame socialiniame ekonominiame gyvenime ir jį tobulinti, -brandinti asmens tautinę bei kultūrinę savimonę. Pagrindinių ugdymo tikslų siekiama humanizuojant bei demokratizuojant visą švietimo sistemos darbą. Kiekviena švietimo institucija kuria savitą raidos viziją kurią plėtoja m-klos bendruomenė. M-kla kuria sukonkretintą ugdymo planą atliepiantį vietos bendruomenės ir moksleivių reikmes bei interesus renka tinkamo ugdymo metodus mokomąją medžiagą rengia pritaikytus savo poreikiams mokymo planų variantus plečia mokinių galimybes įgyti bendrąjį išsilavinimą bei aukštesnėse klasėse rinktis mokymosi pakraipą kuri atitinka mok.individualius polinkius bei gabumus ir darbinės veiklos perspektyvas. Lietuvos bendr.lav.m-kla-savarankiška demokratiškai organizuota humanizmo principais ir bendrosiomis žm.vertybėmis savo gyv.grindžianti išsikeltų ugdymo tikslų siekianti mok.jų tėvų ir mokyt.bendruomenė. m-kla-ugdymo inst. Tačiau visais laikais m-klos veiklos pagr.buvo mokymas mokymo proceso org.siekiant kuo efektyviau ugdyti jaunąją kartą mokymu. Laikui bėgant m-klai keliami vis didesni uždaviniai ir reikalavimai nes plėtojantis kultūrai iš mok.reikalaujama perimti sparčiai gausėjančią vis sudėtingesnę inf.rengti jaunąją kartą gyvenimui ir darbui vis sudėtingesnėmis visuomenės gyv.sąlygomis. ugdo ne vien pamokose perteikiamas ugdymo turinys bet visas m-klos gyv.:jos klimatas kurį sudaro m-klos bendruomenės narių santykių įvairovė mokyt.etosas santykiai su visuomene pats m-klos darbo org.funkcionali m-klos erdvė ugdymo būdai ir metodai. Taigi m-klos f)jos:lavinti protą, ugdyti moralę, ruošti aukštąjai m-klai. M-klos sąlygos:fizinės (aplinka įrengimai) socialinės bendravimo galimybės) visuomeninės (santykiai su visuomene).21. Auklėjimas- vertybių ugdymas. Auklėjimo specifika ir veiksniai. Mokymo ir auklėjimo vienovė. Kad auklėjimas (Au) būtinas nurodo žmogaus prigimtis. Au pirmiausia pagalba pasireiškianti globa maitinimu priežiūra kad vaikas išliktų gyvas tvirtėtų jų sąntykis su aplinka. Ž gimsta atsinešd vidinių duomenų kuriuose glėdi būsimos saviraiškos pradmenys: temperam gasbum kalbos emocijų. Šių pradmenų išsiskleidimas priklauso nuo vaik aktyvios sąveikos su žmonių ir daikt aplinkų. Bet kaip su ja sąveikauti nežino. Štai čia ir būt au. Ž santykiai su aplinka atsiranda iš jo aktyv ir spontan prigimties. Aplink per pojūčius veikia jo psichik gebančia aplinkos poveikius priimti vertinyi ir į juos atsakyti. Psich išgyvenimai ir jų sukelti veiksmai valdomi bei reguliuojami dar kitos jėgos ne vien poreikų kylančių iš jausm. Ši jėga –intelektas. Jo galia priimti sprend vienaip ar kitaip veikti rinktis. Pasirink įmanomas jei turimas kriterijus pagal kurį matuojam pasirinkimo vertingumas. Vertybė kyla iš ž patirties atsirandanč dėl jo nuolatinės sąveikos su ž ir daiktų aplinka. Joje pažįstama kas vertinga ir kas nevertinga. Ne vie asmeninė patirtis lemia vertybes. Jų daug teikia žmonija mokslo meno veikėjai. Veryb nuolat kinta. Vertyb- tai prioriteto teikimas tam tikram gyvenimo būdui dvasiniams ir medž objektams. Vertybė: *tikslai *susijusi su jausmais * įsitikinimais (pažiūros) *interesai *mokslo aktyvumas (elgesiu). Vertyb ugdymas apima mokinio aktyvumą. Jausmai ir įsitikinimai pasireiškia poelgiais. Elgesys- normų laikymasis. Norma- laikymasis norimo elgesioformos. Mokinys elgiasi pagal savo vertyb. Vertyb rūšys lab įvairios skirstomos: 1universalios (gyvybė gėris grož) 2socialinės (darbo) 3kultūrinės (kūryba menas) 4dorinės- estetinės. Au- pagalba ir vadovav ž santykiauti su aplinka pagal verting kriterijus arba gyventi pagal aukščiausias vertyb. Au specifika išryškėja su mokymu ir lavinimu. Jos bruožas- au daugiaveikliškumas. Veiksniai: *šeima *gyv vieta *mokykl pedagogai *draugai bendraamž *komunikacijos * stichinė aplinka. Au proces mokinio samen veikia kita asmenyb. Au vyksta kito ž kūrime. Ypating įtaką daro mokyt asmen. Draug draug –vertybė. Geriausiai patars bendraamž. Nustatyta tendencija kad draugų reikšmė vaik brętant didėja. Tai keičia pegagog strategiją. Pedagog turi veikti per draugus. Komunikac patrauklum lemia informac gausumas ir pateikimo forma. Komunikac priemonės labiausiai žeidžia ž.22. Auklėjimo principai. Principai (P)- tam tikros idėjos ir taisykl kurios nusako aukl logiką nuoseklumą. Idėja tam tikra pažinimo forma. P ir idėj suformuotos tam tikro patyrim. Auk nukreiptas į elgesio ugdymą elgesio negali būti be taisykl. P nusak ką galima ir ko negalima daryti. Vienas svarb *humanizmo- vaik kaip asmenyb jo vertyb interesų pažinimas teisė į soc saugumą. Auklėjant reikia sudaryt sąlygas mokin interesams troškimams plėtoti. Kokiu mastu mokykl padeda realizuot mok jo sugebėjim tokiu mastu ji humaniška.kiekvien mok turi teisę būti gerbiamas ir mylimas. *tautinio ugd taut auklėj – auklėj tautos dvasia kuri reiškiama kalboje papročiuose istorijoje. Tai toks procesas kai skiepijama meilė tautai tautiškumui. Svarbu ž rengti tautos gyvenimui. Kas nemyli artimo tas negali pamilti visumos. Tautišk princ- mok santykis su kalba ž yra toks kaip kalba. Kalba parodo kuo domisi sąmoningumo lygį. Tautiškumas- santykis su tėviške su ta aplinka kurioje gyvena. Sąntykis su tradicijomis papročiais tautine individalyb kiekviena tauta individuali. Skatinimas ugdyti tautą nereiškia kad reikia negerbti kaimyn tautų. *mokinio aukl bendruomenine dvasia vaik negali bręsti izoliuotas nuo draugų aplinkos. Jis turi prisitvir prie tam tikros bendruomenės. Sąveika turi vykti. Autoritarinėje pedagog ž santykiauose buvo pabrėž vieno asmens vaidmuo- dominavimas. Demokratinėje mokykl neturi būti sienos tarp mokyt ir mok. Vienija: tikslas santykiai nuomonė. Bendraujant keičiamasi informac žiniomis. Ugdoma asmen- svarbiausias išsiauklėjimo kriterijus. Bendruom įtaka lab didelė. *saviraiškos savir- tai asmen gebėjimų relizav veikloje elgesyje. Su saviraiška atsiskleidž individualybė. *auklėjimo ryšio su gyven p mokinys yra įvairiapusiškai susietas su aplinka. Auklėj gyvenimo dalis. Auklėjimas apima visas sritis. Reikia auklėt mok teig pvz mokyti pastebėti kitų geras savybes. *atsižvelgimo į mok amžių p amžius turi didžiulę reikšm auklėjant. Mok reikia auklėti ne apskritai o amžių atitinkančia veikla. *Vaik asmenyb pažinimo pirmumo prieš aukl p 1pažinti paskui auklėti 2pažįstant auklėt auklėj pažint. Įvairūs autoriai išskir skirting aukl princ. Aukl pr veikia asmen kai jų laikomasi. Pagal Jovaišą: *tikslingumo *pastabumo ir atjautos *saugois *veiksmingumo *individualizmo *kūribingumpo *prasmingumo *pažangos. 23. Dorinis auklėjimas- ugdymo pagrindas. Dorinių vertyb ugdymo psich –pedagog pagrindai. Dorin aukl –ugdymo pagrind. – gėrio nuo blog skyrimo proces. Jis apima visą vientisą asmen formavimo proces. Dora prasiskverb į įvairius ž tarpusavio santykius. Dor aukl yra jausm pažiūrų dor įsitikinimų elgesio įpročių ir idealų formavimas. Jų pagrindu form mokinio dorovinės savyb –charakter. Charakter dorines savybes nusako mok pastov elgesys. Dor aukl –dorinių savyb skiepijimas. Aukl teor teigiama: mokinio svarb dor savyb yra: *teisingumas *sąžining *darbštum *pareigingum *atsakomybė. Doriniai jausm. Jausm- tai mok reakc į aplink poveikius. Yra malonūs ir nemalon. Pozityv ir negatyv jausmai. Pagal turinį: pareigos atsakomyb patriotizm jausm. Auklėj tikslas sužadinti pozityv jausm. Stengtis kad mok išvengtų negatyv jausm. Pažiūros –tai mok santykis su aplinka tos aplinkos vertinimas. Ir auklėjimo srityje pažiūros yra pagrystos tikrovės pažinimu žiniomis. Aukštesn pažiūrų pakopa –įsitikinimai tai tvirtas tikėjimas savo pažiūromis. Įsitik sudaro vertyb pagrindą. Dorines vertyb lemia pasirinkimas ir apsisprendimas. Vertybės: gyvybė tiesa teisingumas nuosavyb įsitikinimai. Sudaro pasaulėžiūros pagrindą. O pasaulėž daro įtaką vaiko elgesiui. Elgesio įpročiai. Lyginam su įgūdžiais mokymo procese. Įgūdž sąvoka dažniaus vartojama auklėjimo procese. Įgūdž tai motoriniai judesiai. Auklėj teor vartotina sąvoka įpročiai kurie bresta per jausmus. Įproč pagrind mandagumo įpročiai. Jie pagrįsti pagarbos kitam ž jausmais. Elgesio su gamta gyvūnija bendravimo su ž įpročiai. Auklėj tikslas formuoti pastov įpročius. Dor aukl apima dor idealus. Ideal- elgesio etalonas pvz orientyras kuriuo seka mokinys. Dor sėkming kai mok susiform idealą. Šalkiauskio dor auklėj tikslai: *charakterio savyb *jautrios valios *būti laimingu. Visus apima: žmogus yra laiming jei jis elgiasi doroviškai. Dorinio auklėjimo principai: *teisingumo tiesos (sarbu ir apsisprendimas asmenyb ugdymas valios stiprumas) tiesos rūšys: gamtos dievo ž santykių doros grožio visuomen. *sąžinės (vidinis veiksnys gebantis kontroliuot ž siekiant gėrio) ji formuojasi savimonės pagrindu kuri yra aukštesnė savimonės pakopa. *garbės (ž vertingumo, savo vertės suvokimas) išor ir vidinė sąžinė. Mok išmoksta gerbti ir vertinti save. *savigarbos (mok turi gerbt save ) * pareigos (atsakomybės) įsisąmoninta priedermė sau šeimai mokykl tautai. Tai vidin įsipareigojimas. Komensk “ž turi būti rengiamas kitų gerovei”. Bręstant mok turi stiprėt pareigos jausm. Princip veikia mok ne tada kai mes juos skelbiam o kai taikome gyvenime. Auklėj šaltiniai: *tikslų susij su dor aukl kėlimas *mokym turinio panaudoj *pamokos organizacija (temą sieti su realiu gyven) Dorinio ugdym program: integruoj į įvairius mokomuosius dalyk arba atskirai vedamos dor auklėj pamok. Dor auklėj program turin sudaro: *ž santykis su gamta pagarba įvairioms gyvybės formoms. (ž gyv aug) *rūpinimasis gyvūn ir aug priežiūra *pagarba ž.24. Mok saviugda. Savimonė Pedagog vadovavimas saviugdai. Saviaukla yra sudėt auklėj dalis. Tai spec organizuota tikslinga ilgalaikė individo veikla skirta tobulinti savo asmenyb. Saviaukla –savo teigiamų savyb ugdymas. Pagrind sąlyga- saviauklos poreikis atsirand kartu su savimon pabudimu vaik sąveikaujant su ž ir daktų aplinka. Jau ankstyv vaikyst individ išskiria save iš santykių su kitais ima savarankišk veikti. Tėv vėliau auklėt ir mokyt kreipia jo dėm į save. Savimonė –savojo aš pažinim ir vertin įrankis bet netik. Gyven savimon reikšm yra ta kad ji duoda kryptį saviraiškai konkreč situac. Tau tarpu “As” subjektas –visokio aktyv galutin vertin šaltinis ir konkret veikėjas. Savimonė susiformuoja veikloje ir santykiuose su aplinka. Veikdamas ir santykiaud ž atlieka konkreč soc rolę šioji ir formuoja savimonę. Gali būti kelios savimonės kelios savęs pažinim sistem. Tuo tarpu As subjektas visose rolėse išliek taspats. Visose situac atpažįsta save nors atlieka skirting rolę kuriai vadov skirting savimonė. As yra amžinoji nekintanti mano esmė. Skirting aplinkose gali būti vis kitoks bet visad As išlieka. Saviauklos rūšys: 1neįsisamoninta (nesamoning savęs tapatinimas.) 2įsisamoninta: *situacinė (savikontrol elg korekc) *programinė (savivalda kaip program savireguliac.):

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!