P. Jusevičienė "Ugdymo mokslo raida: Nuo pedagogikos iki šiuolaikinės edukologijos"

Ugdymas – socialinis reiškinys, nuėjęs ilgą vystymosi kelią ir 20 amžiaus pabaigoje tapęs ypač reikšmingu ir pakankamai sudėtingu. Ugdymas visais laikais buvo skirtingai interpretuojamas ir kiekvienas autorius turėjo savąjį ugdymo supratimą.
Temos aktualumas: Ugdymas yra neatsiejama kiekvieno žmogaus dalis, kurio dėka jis tobulėja. Taigi, skirtingų epochų laikotarpiais, egzistavo ir skirtingos ugdymo idėjos, kurias vertinga žinoti. Žinant kokios ugdymo idėjos egzistavo seniau, galima palyginti su šių laikų keliamomis idėjomis.
Tikslas – aptarti P. Jusevičienės kygoje „Ugdymo mokslo raida: Nuo pedagogikos iki šiuolaikinės edukologijos“ keliamas socialinio ugdymo idėjas ir naujaisiais laikais keltas ugdymo idėjas.
2. Panagrinėti Palmyros Jucevičienės knygą „Ugdymo mokslo raida: nuo pedagogikos iki šiuolaikinės edukologijos“.
Metodai – mokslinės literatūros analizė.
Spartūs ekonomikos ir politikos poslinkiai darė įtaką žmonių mastysenai, bendravimui ir veiklai. Mokslą daugiau domino santykiai, o ne faktai. Vis daugiau dėmesio pradedama skirti užmokykliniam žmogaus ugdymui, plečiamas šių institucijų tinklas, ugdoma įvairiose ontogenezės pakopose. (4)
Pragmatinės pedagogikos svarbiausias reikalavimas – asmeninė nauda, vidinis pasitenkinimas. (4) Taigi pragmatinės pedagogikos teoretikas buvo amerikiečių filosofas idealistas, kuris padarė didelę įtaką JAV buržuazinei filosofijai, sociologijai, estetikai, pedagogikai, Džonas Diujis. (2) Dž. Diujo teigimu, vaikas mokykloje ne vien tik rengiamas socialiniamgyvenimui, o jau gyvena šį gyvenimą. Todėl mokykla turi būti organiškai susieta su socialine aplinka, savo veiklą organizuoti pagal artimos aplinkos pavyzdį. Vaiką pradėta laikyti auklėjimo ir mokymo objektu.
Visuomenės pažangą jis siejo su mokykla, asmenybės tobulėjimu, tačiau pirmenybę teikė mokyklai, organizuotam ugdymui. Tad norint tobulinti visuomenę, reikia tobulinti individus. Ir tai padaryti gali tik mokykla. Mokyklos pašaukimas yra vygdyti savo socialinę paskirtį, remti esamą socialinę santvarką, garantuoti normalią, ramią socialinę raidą. (4)
XX a. viduryje, ypač jo antrojoje pusėje, atsirado įvairių socialinės pedagogikos krypčių bei mokyklų: pedagoginė sociologija, ugdymo sociologija, auklėjimo sociologija, lavinimo sociologija, švietimo sociologija ir kt. Vienos socialinės pedagogikos kryptys daugiausia nagrinėja įvairių užmokyklinių švietimo, kultūros įstaigų jaunosios kartos bei visų žmonių socializavimą lokalinės aplinkos sąlygomis ir neliečia organizuoto...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!