Literatūra - būdas pažinti save ir pasaulį (K. Donelaitis, V. Mykolaitis- Putinas, A. Škėma)

Literatūra - būdas pažinti pasaulį ir save.

(K. Donelaitis, V. Mykolaitis- Putinas, A. Škėma)

„Knygos nuskaidrina sielą, kelia ir stiprina žmogų, žadina jį tauriausiems siekiams, aštrina protą ir švelnina širdį“,- būtent taip teigė anglų ir pasaulinės literatūros satyrikas Viljamas Meikpisas Tekerėjus. Skaitydami knygas, mes galime sužinoti apie senovės žmonių gyvenimą, jų papročius, kalbą, mąstymą. Knygos suteikia žinių, stiprybės mūsų asmeniniame gyvenime, moko mus nedaryti klaidų, arba tiesiog pasimokyti iš svetimų.

Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis atskleidžia, jog literatūra – puikus būdas pažinti senovės žmonių papročius, gyvenimo būdą, pagrindines vertybes. Kūrinyje rašytojas vaizduoja pareigą ir atsakomybę darbui. Žymiausioje rašytojo poemoje „Metai“ darbą vaizduoja kaip veiklą, kuri teikia fizinio ir moralinio tvirtumo, ugdo išmintį. Apšvietos epochos rašytojas poemoje ,,Metai“ rašė apie kaimo žmonių gyvenimą, smerkė ponus dėl jų šykštumo, žiaurumo ir apsirijimo. Poetas smerkia moteris, kurios nešioja pirktus, o ne pačių austus drabužius, liepia iš kitų pasimokyti taupumo, darbštumo. K. Donelaitis iškelia darbo grožį ir pašiepia baudžiavinį darbą kaip sunkią naštą. Gamta būrą skatina dirbti ir jos pasaulis yra artimi būrams. Jis nuo jos priklauso, nes nuo gamtos permainų priklauso jo darbai, gyvenimo būdas. Teigiami „Metų“ veikėjai sąžiningai atlieka savo pareigas, klauso valdžios, eina į bažnyčią. Jie tartum skruzdėlės visada skuba, dirba, bet ir po sunkių darbų neužmiršta Dievo. Tokie teigiami herojai yra Pričkus, Selmas ir Krizas. Savyje jie yra sukaupę geriausius, autoriaus nuomone, būdo bruožus. Nors ir girti, bet būrai savo vaikus mokindavo eiti dirbti ir gyventi kaip jie ir jų tėvai gyveno: „Vaikai! – rėkdavo jis, ant demblio girts išsitiesęs ir su žaku prastu kaip prastas būrs užsiklojęs, – Vaikai! šiukštu jums naujus niekus pramanyti, taip gyvenkit, kaip mes, tėvai jūsų gyvenom. Vis protingai, vis pamaži nusitverkite darbus. Čėdykitės kytriai jauni, dar būdami klapais, Kad dar ir senysta ką ras atšokdama kartą“. „Metuose“ aprašoma, kad lietuviai ausdavo drobes: „Ar ne gražu žiūrėt, kad Gryta, jau prisiverpus, skirsto verpalus aust ir audus baltina drobes?“. Lietuviai sėdavo daug įvairių daržovių: „Nugi dabar, ką tikt įmanot, sėkite sėklas! Sėkite kopūstus, morkus su didele sauja ropių, pastarnokų, sviklų beigi repukų“. Vasara, prieš Sėkmines bajoras būrus kviesdavo į baudžiavą: „Taip prieš Sekmines būrus į baudžiavą kviesdams ir, kas reik atlikt, pamokindams sveikino Pričkus“. Rašytojas išaukština darbo vertę ir vaizduoja ją kaip išmintį ugdančią ir moralinio bei fizinio tvirtumo teikiančią veiklą. Taigi, galime daryti išvadą, kad skaitydami XVIII a. rašytojo Kristijono Donelaičio kūrinį ,,Metai” skaitytojai turi galimybę susipažinti su to meto papročiais, tradicijomis, pagrindinėmis vertybėmis, tokiomis kaip pareiga ir darbas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!