Kenčiančio ir nelaimingo žmogaus vaizdavimas lietuvių literatūroje (B. Sruoga, A. Škėma, V. M. Putinas)

Kančia tiesiogiai parodo žmogui jo ribas bylodama, kad tiek pasaulyje, tiek pačiame žmoguje esama kažko, kas nepaklūsta nei jo protui, nei valiai, nei veiksmui. Tai būsena, kurios neįmanoma savavališkai įveikti ar reguliuoti savo noru. Svarbu suvokti, jog kenčiantis žmogus- visų pirma yra stiprus žmogus. “ Kančia ... pati nepadaro mūsų gerų, bet leidžia mums tapti geresniais nei esame.“ Tad šiandien savo kalboje, remdamasis Vincu Mykolaičiu- Putinu, Baliu Sruoga ir Antanu Škėma, argumentuotai papasakosiu apie kenčiantį ir nelaimingą žmogų literatūroje.
Seminarija, kurios gyvenimą reglamentuoja skambalo dūžiai, nesuteikia laisvės nei žmogaus asmenybei nei jo kūrybai. Žmogus, darantis tik tai ko iš jo tikisi kiti, negali būti laimingas. Atsižadėdamas savo norų, atsižadi savęs, nes ateities kūrimas kitų žmonių troškimų pagrindu, tai savo sielos užgniaužimas XX a. lietuvių literatūros klasiko Vinco Mykolaičio-Putino psichologiniame romane „Altorių šešėly“ vaizduojamas pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris, kuris tėvų noru tampa kunigu, nors vidinis balsas kužda, kad tai nėra jo kelias. Dėl uždaro būdo, nenoro nuvilti savo artimųjų pagrindiniam veikėjui gyvenime tenka daug kentėti, sunku apsispręsti, ryžtis eiti tuo keliu, kuriuo pats norėtų. Jau mokydamasis seminarijoje, jautėsi vienišas, nesuprastas, nepasitikintis savimi ir suprato, kad norint būti kunigu, reikia pašaukimo, o jis kunigystei pašaukimo nejautė. Mąstė ir apie išstojimą iš kunigystės, bet baimė įskaudinti artimuosius neleido jam to padaryti. Vienintelis dalykas, kuris jam leisdavo vėl pasijusti laimingu, tai buvo kūryba. Vasarį tik kančia paskatino kurti, gyvenimo išbandymas skatino rašyti. Tik rašydamas jis jautėsi gyvybingas, laimingas, tarsi prisikėlęs naujam gyvenimui. Liudas Vasaris– jautrios sielos asmenybės, todėl jam gyvenimo pilnatvę gali suteikti kūryba, nes kurdamas jis nėra įspraustas į jokius rėmus ir jaučiasi laisvas ir laimingas. Vasaris suprato, jog norint būti geru kunigu, reikia atsisakyti kūrybos, o kunigo gyvenimo būdas, mąstysena, įpročiai Vasariui, poetiškos prigimties žmogui, yra svetimi. Jis negali prisitaikyti prie kunigų luomo, tačiau nesiryžta ir pasipriešinti. Pagrindinis herojus Liudas Vasaris kentėjo ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!