Literatūrinis rašinys "Vienišo žmogaus potyriai lietuvių literatūroje"

Vienatvė – tai turbūt kiekvieno žemės gyventojo bent kartą patirta būsena. Tačiau vienus vienišumas veikia labiau nei kitus, vieniems tai laikina, o kitus vienatvė veda link pražūties. Vienišo žmogaus vidinis pasaulis plačiai nagrinėjamas ir skirtingų epochų lietuvių literatūroje. Realizmo epochos atstovas Jonas Biliūnas apysakoje „Liūdna pasaka“ atskleidžia vienišo žmogaus, paveikto netekties, dvasios lūžį. Egzistencialistas Antanas Škėma romane „Balta drobulė“ vaizduoja kaip žmogus, persmelktas vienatvės, nesugeba pasipriešinti bedvasiam pasauliui.
XX a. vidurio rašytojo Antano Škėmos romane „Balta drobulė“ vienišas žmogus yra bejėgis prieš bedvasę, materialumo persmelktą visuomenę. Antanas Škėma yra vienas įdomiausių išeivijos prozininkų ir dramaturgų. Tai modernus vakarietiškas rašytojas, įnešęs daug naujovių į pokario lietuvių literatūrą. Jo kūriniuose gausu ironijos, itin daug intertekstualumo, rašytojas yra atviras epochos tragizmui ir žmogaus kančiai. Žymiausias Antano Škėmos kūrinys – „Balta drobulė“. Tai sąmonės srauto technika parašytas, mozaikinės kompozicijos romanas. Antanas Škėma kuria tarsi suskilusio žmogaus, žmogaus koliažo paveikslą. Pagrindinis romano veikėjas – išeivis iš Lietuvos, savo charakteriu ir likimu artimas pačiam autoriui, Antanas Garšva, dar vaikystėje atradęs kūrybinį pašaukimą, buvo kūrėjas, poetas, tačiau, prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, jo kūryba nebuvo publikuojama, nes eilėraščiai neatitiko sovietinės cenzūros. Kūrinyje tai liudija žodžiai: „Pirmojo bolševikmečio metu Antano Garšvos eilėraščiai nebuvo spausdinami sovietiniuose laikraščiuose ir žurnaluose. Jo kūrybą pavadino reakcionieriška ir formalistine.“ Suvokęs, jog Lietuvoje jo nepropagandinei kūrybai vietos nėra, pabėgo į Vokietiją, o vėliau į JAV. Garšva tikėjosi, jog Vakaruose atras geresnį gyvenimą, tačiau, pradėjęs dirbti liftininku, jis jautėsi tapęs mechanizmo sraigteliu, aštuoniasdešimt septintu numeriu bedvasiame Niujorke. Čia veikėjas jaučiasi vienišas. Dėl to atsiranda ironiškas žvilgsnis į savo bejėgiškumą ir aplinkos absurdą. Jo samprotavimuose iškyla nežmoniško, bjauraus ir baisaus pasaulio vaizdas. Atsakymų į klausimą, kaip išsilaikyti žmogui beprasmybės apsuptyje, jis ieško filosofijoje, taip bando suprasti tėvą. Iš atmintų dienų su tėvu išryškėja Garšvos sielon įsismelkęs vienišumo jausmas: „Ir tada per mano tėvą siurbėsi į mane liūdesys gamtoje,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!