Feminizmo judėjimas pasaulyje paskatino susidomėjimą giminės dalykais. Vienas jų – moters padėties visuomenėje, moters moteriškumo sampratos ir jos raiškos literatūros kūriniuose tyrimas. Šiame darbe nutarta patyrinėti moterų rašytojų kūrinius, kuriuose pagrindinė herojė yra moteris, aptarti, kaip šios rašytojos suvokia ir reprezentuoja moteriškumą. Kad būtų lengviau nagrinėti pasirinktus kūrinius, vertėtų visų pirma aptarti moters padėtį pasaulio kultūroje, o vėliau – moters vaizdavimą lietuvių literatūroje.
Literatūrologė, akademinio moterų judėjimo Lietuvoje pradininkė Marija Aušrinė Pavilionienė savo knygoje „Lyčių drama“ analizuoja moters padėtį skirtingose kultūrose ir visuomenėse. Lyčių socialiniai vaidmenys, o kartu moteriškumo bei vyriškumo savybės skirtingų kultūrų yra suvokiamos nevienodai. Patriarchalinėje Vakarų visuomenėje per amžius susiklostė tradicinės „vyriškumo“ ir „moteriškumo“ sampratos. Anot mokslininkės, „vyriškumą“ įkūnija fiziškai stiprus vyras, savo emocijas demonstruojantis agresyviai arba jas sugebantis santūriai paslėpti. „Vyriškumas“ neatsiejamas nuo racionalumo, atkaklaus pergalės siekimo konkurencinėje kovoje. „Moteriškumo“ esmė atsiskleidžia per švelnumą, intuiciją, romumą, jausmingumą. Nuo „moteriškumo“ neatsiejamas pasiaukojimas šeimai. Gyvenimas šeimoje aukštinamas kaip vienintelė moters laimė. Panašiai apie lyčių skirtumus kalba ir Vytautas Kavolis knygoje „Moterys ir vyrai lietuvių kultūroje“ bei pabrėžia, kad sampratos kinta laike. „Paprastai ne tik istorinėse bendruomenėse ar visuomenėse, ne tik civilizuotuose, miestus ir rašytinę literatūrą turinčiuose kraštuose, bet net ir pirmykštėse gentyse, tuo pačiu metu, toje pačioje bendruomenėje galima atsekti skirtingus galvojimo apie vyrus ir moteris būdus, tam tikras alternatyvas, naudojamas skirtingose gyvenimo sferose arba išreiškiamas skirtinguose tekstuose ir kurioms atstovauja skirtingos grupės“1.
Remdamasi minėtu susidariusiu tradiciniu požiūriu į „moteriškumą“ M. A. Pavilionienė teigia, kad patriarchalinės visuomenės kūrimosi procesas užtruko 2500 metų, o jame dalyvavusių moterų teisės visada buvo mažesnės negu vyrų. XIX a. viduryje J. Bachofenas, aprašydamas pirmykštės visuomenės raidą, pabrėžė, jog iki privatinės visuomenės atsiradimo egzistavo egalitarinė visuomenė ir heterizmo periodu buvo sudaromos grupinės santuokos. Tuo metu moters kaip motinos teisės buvo gana didelės – moterys paveldėdavo turtą, vaikai buvo vadinami pagal motinos liniją. Amerikiečių istorikė Gerda Lerner...
Šį darbą sudaro 12751 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!