Meilės tema lietuvių literatūroje (V. Mykolaitis – Putinas, A. Škėma)

,, Meilės tema lietuvių literatūroje ‘’ ( V. Mykolaitis – Putinas, A. Škėma) Meilė — pradžių pradžia. Žmogus, pradedamas meilėje, gimsta meilėje ir gyvena, apsuptas mylinčių žmonių. Tai yra galinga ir pakerinti jėga, kuri keičia žmogaus gyvenimą. Įsimylėjęs žmogus gali patirti daug džiaugsmo ir laimės, meilė gali žmogui padėti sukurti savo vidinį pasaulį su kitu žmogumi, kuris jį apsaugo nuo skausmo ir sudėtingos realybės. Be to, meilė skatina išsilaisvinti iš slopinimo mechanizmo bei gali suteikti gyvenimo prasmę. Bažnyčios doktrinoje meilė suprantama kaip dieviškoji dorybė, kuri padeda mylėti Dievą visomis jėgomis, visu protu, visa siela, o artimą - kaip save patį. Ši dorybė atsispindi meilės įsake, kurį mums paliko Jėzus: „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“. Tačiau meilė ne visuomet gali atstoti tai, ko žmogus yra netekęs ar niekada neturėjo. Šis jausmas neretai yra vaizduojamas ir lietuvių literatūroje. Jis atskleidžiamas per įvairius veikėjų išgyvenimus bei patirtis. Tad šiuo kalbėjimu atskleisiu meilės temą lietuvių literatūroje. Meilė, kuri sugeba išlaisvinti, brandina, atskleidžia savo svarbą žmogaus gyvenimo kelio paieškose vaizduojama XXa. pirmosios pusės lietuvių poeto, dramaturgo, filosofinės pasaulėjautos kūrėjo Vinco Mykolaičio – Putino psichologiniame intelektualiniame romane ,,Altorių šešėly“. Autorius gimė Pilotiškėse, Prienų rajone. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Baigė keturias klases ir įstojo į Seinų kunigų seminariją. Ją baigė, tačiau dvejojo dėl kunigo pašaukimo. 1935 m. oficialiai atsisakė kunigystės ir vedamas meilės sukūrė šeimą. Nors šiame kūrinyje galima įžvelgti daug sąsajų su autoriaus gyvenimu (mokslai dvasinėj akademijoje, abejonės renkantis tarp kunigo ir poeto pašaukimo), tačiau Putinas pats ne kartą pabrėžė, kad romanas nėra autobiografinis. Kaip teigia Jungas, pažvelgti į savo paties psichines gelmes yra pirmasis drąsos išbandymas, kurio pakanka atbaidyti daugeliui, nes susitikimas su pačiu savimi priklauso prie tų nemalonių dalykų, kurių išvengiama tuomet, kai visą negatyvumą galima projektuoti į aplinką. Pirmas lietuvių literatūroje tą padaro Vincas Mykolaitis – Putinas romane ,, Altorių šešėly “. Kūrinio pagrindinio veikėjo tėvai nuo pat vaikystės troško išleisti sūnų į kunigus. Tylus ir klusnus šešiolikos metų jaunuolis nė mėginti nemėgino priešintis geležinei, visą nulemiančiai tėvo valiai ir tylios, jautrios motinos norui. Liudas matė, kad savo tėvam jis yra vienintelė atspara. Be Vasario didelė jų gyvenimo dalis staiga pasirodytų tuščia, nebetekusi prasmės. Tėvai yra vienintelis autoritetas romane, prieš kurį sūnus niekada neprieštarauja. Pats Liudas nesuvokia ar jis iš tiesų nori būti kunigu ,, Ak kaip aš norėčiau nors kartą pajusti gyvą religinį džiaugsmą arba susijaudinimą Dievo artybėje!‘‘, tačiau bijodamas įskaudinti tėvus ir būti nuodėmingas jis nuolat save įtikinėja, kad privalo tapti kunigu. Abejone pagilina ir išoriniai veiksmai. Vasaris jaučia, jog turi talentą ir gali gerai rašyti, artimo draugo Varnėno išstojimas, bei seminarijos laikais susipažinimas su Liucija, kuri buvo pirmoji meilė ir ta mergina, kuri pažadino Vasaryje bundantį vyriškumą. Liudas stengiasi sugniuždyti savo meilę poezijai ir kūrybinį impulsą traukia į slopinimo ir represavimo mechanizmą ,,Kaip kunigas aš ne poetas, kaip poetas aš ne kunigas.‘‘ Vyras save analizuoja daug metų, nes nori pažinti save ir save suvokti kaip asmenybę, suprasti, kas jis iš tikrųjų yra (kunigas ar poetas). Pirmąjį savo eilėraštį parašo lotyniškų žodžių sąsiuvinyje: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!