Kūrybiškumo ugdymas geografijos pamokose

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS Pranešimas Kūrybiškumo ugdymas geografijos pamokose Sudarė: PE-5 Šiauliai, 2007 Šiandien mokyklai iškyla uždavinys išugdyti ne tik išsilavinusius, bet ir kūrybingus vaikus, t.y. tokius, kurie geba diskutuoti ir abejoti, laisvai bei kritiškai mąstyti, kurie mokėtų ne tik prisitaikyti prie nuolat kintančio gyvenimo, bet ir daryti įtaką naujiems darbams, idėjoms ir kartu praturtinti žmonių dvasinį bei materialinį pasaulį. Geografijos pamokos gali tapti puikia terpe ugdyti ne tik vaikų suvokimą apie juos supantį pasaulį, žemę, bet tuo pačiu ir kūrybiškumą, padarant pamokas įdomias, žaismingas, kurios skatintų pačius vaikus siekti žinių ir tobulėti. Kūrybiškumo sąvoka Kūrybiškumo sąvoka kiekvienas suprantame skirtingai, galbūt dėl to tiek kai kurie pedagogai, tiek tėvai nesureikšmina vaiko kūrybiškumo ugdymo svarbos ir laiko tai visiškai nereikšmingu dalyku ugdymo procese. Mokytojai per dažnai abstrakčiai ar ne visai tiksliai suvokia kas yra kūrybiškumas, kartais tapatindami jį su intelektu ar gabumais, dėl to dažnai tiek geografijos, tiek kitos pamokos tampa monotonišku medžiagos perteikimu, o kaip vaikas visa tai įsisavins priklauso jau nuo jo paties “gebėjimo įsisavinti“. Žinoma labai daug priklauso ir nuo paties mokytojo kūrybiškumo. Todėl pirmiausia pabandykime išsiaiškinti, kas tai yra kūrybiškumas. Kūrybiškumas- yra savybė, kurios negalima išugdyti pačiam nesiekiant tokiu būti ar tapti. Žodis "kūryba" dažnai taip ir ištraukia priešais akis meno kūrinį, ir tokia asociacija neabejotinai pagrįsta. Tačiau kūrybiškumas- daug daugiau už meninę išraišką. Pats gyvenimas gali būti pavadintas menišku, jei jis kūrybingas. "Daugiau" tai tuo pačiu paprasčiau, t.y. raktas į kūrybiškumą slypi paprastume, sąmoningume ir buvime savimi. Psichologijos žodynas kūrybiškumą apibūdina kaip sugebėjimą kelti naujas idėjas, savarankiškai, nestereotipiškai mąstyti, greitai orientuotis netipiškomis aplinkybėmis, lengvai rasti nestandartiškus sprendimus. Dažnai kūrybiškumu vadinamas asmens sugebėjimas rasti naujus problemos sprendimo būdus, atskleisti naujus dalykus. Ala Petrulytė (2) sako: „Kūrybiškumas- tai savotiškas asmenybės bruožų hierarchijos vainikas arba viršūnė“. Taigi siekdami išugdyti visavertį visuomenės narį, asmenybę, gebančią kurti naujoves, tiesiog laisvai mąstyti, pedagogai turėtų lygiagrečiai dalykiniam ugdymui taikyti kūrybiškumo lavinimą. Tačiau kūrybiškai dirbantis mokytojas turėtų ne tik žinoti, kaip galima ugdyti ir skatinti vaikų kūrybiškumą, bet ir rasti laiko kartkartėm pažvelgti į savo asmenybę, patyrinėti, kaip jis pats elgiasi ne tik mokydamas vaikus, bet ir kasdieninėje aplinkoje, su savo šeimos nariais, kolegomis ir t. t. Kūrybiškumo ugdymas Visas kūrybiškumo ugdymo formas ir metodus reikia taikyti atsižvelgiant į mokinių amžių, bendrą klasės mokinių lygį ir į kiekvieną vaiką atskirai. Pedagogui svarbu skatinti vaikų kūrybiškumą, įvertinti silpniau besimokančių ir gabesnių galimybes, atsižvelgti į mokinių gebėjimą dalyvauti kūrybinėje grupės veikloje – tai padėtų teisingai parinkti mokinių galimybes atitinkančius mokymo būdus. Pasak Z. Kuzmickio, kad būtų sėkmingai plėtojamos vaiko kūrybinės galios, būtina įvykdyti šias sąlygas: Nuvesti vaiką į kūrybinį pasaulį, bei išlaikyti jo kūrybinę laisvę. Estetinio ugdymo tikslai turi būti realizuojami atsižvelgiant į vaiko gebėjimą mąstyti, analizuoti, daryti apibendrinimus. Pagal J. Eivienę (1): „ Kūrybiniai gebėjimai daug priklauso nuo turimų žinių kiekio ir kokybės.“ Taigi pirmiausia siekiant ugdyti vaiko kūrybiškumą, svarbu suteikti jam kuo daugiau teisingos ir reikalingos informacijos. „ Pagrindiniai veiksniai ugdantys kūrybiškumą: • Aplinkinių santykiai su vaiku, tolerancija visoms jo kūrybiškumo apraiškoms; • Turtinga, įvairi, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti vaiko aplinka. Kuo daugiau jis turi priemonių, tuo daugiau gauna pageidaujamos informacijos; • Tikslingos kūrybinės veiklos stimuliavimas. Nederėtų pajuokti, kritikuoti vaiko pastangas ką nors kurti; • Vaiko fizinė bei dorinė autonomija, laisvo pasirinkimo galimybė. Vaikas turi jaustis nepriklausomas, turėti savo erdvę ir laiką; • Vaiko intelektiniai gebėjimai; • Svarbiausių vaiko asmenybės bruožų, lemiančių kūrybiškumą, visuma; • Vaiko motyvų ir emocijų ugdymas; • Pedagogo kūrybiškumas. Jo kūrybinis darbo stilius itin reikšmingas vaikų kūrybinio mąstymo ugdymui.“ (1) „Nesugebėjimo kurti priežastys: • Nepakankamas kūrybiškumo skatinimas, autoritariniai santykiai su vaiku, itin griežta drausmė, konservatyvi aplinka ir pan.; • Neugdomas vaiko savarankiškumas; • Protinio vystymosi atsilikimas; • Bloga judesių koordinacija; • Regėjimo, klausos trūkumai; • Nepasitikėjimas savimi, nemokėjimas bendrauti.“ (1) Kūrybiškumo ugdymo metodai geografijos pamokose Kūrybiškumo ugdymo metodai skirstomi į 2 grupes: 1) Netiesioginiai socialiniai psichologiniai, 2) Tiesioginiai pedagoginiai psichologiniai.(2) Pirmajai grupei galima priskirti įvairius psichologiškai sveikos, saugios ir laisvos kūrybiškumą skatinančios aplinkos bei sąlygų kūrimo klasėje, mokykloje būdus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!