Kūrybiškumo ugdymas mokykloje

PPF, psichologija, IIk.
Vilnius
2005
Įvadas
Besikeičianti visuomenė šiuolaikiniam žmogui, siekiančiam įgyti naujų kompetencijų ir kaupti atitinkamus įgūdžius, kelia tam tikrus reikalavimus. XX a. pabaigoje suabejota, ar mokymo esmė yra žinios. Anot daugelio edukologų, tarp jų V.Rajecko, B.Bitino, kuo daugiau informacijos, tuo greičiau sensta žinios. Be to, dalies jų gyvenime visai neprireikia arba apskritai jos greitai užmirštamos. Dėl šios priežasties visuomenei iškilo būtinybė turėti ne tik išsilavinusius, bet ir kūrybiškus žmones, kurie gebėtų diskutuoti ir abejoti, kritiškai ir laisvai mąstyti, mokėtų prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio, darytų įtaką naujoms idėjoms ir darbams. (L.Augienė, 2004) Taigi šiuolaikinėje visuomenėje kūrybingumo atskleidimas bei jo ugdymas yra ypač aktualus. Čia labai svarbus vaidmuo tenka mokyklai. Būtent ji turėtų būti kaitos bei naujovių diegėja. Mokykla turėtų ugdyti mąstantį, gebantį spręsti problemas, veržlų, laisvą, savarankišką žmogų. Neatsitiktinai Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Bendrosios programos kūrybiškumo ugdymą išskiria kaip vieną pagrindinių ugdymo tikslų. Šiuo metu jau yra pilnai įsibėgėjusi Lietuvos švietimo sistemos reforma. Pagrindinis reformuoto ugdymo tikslas yra savarankiška ir kūrybinga, maksimaliai savo gebėjimus išskleidžianti asmenybė.
Kūrybiškumo apibrėžimas
Psichologijos žodynas kūrybiškumą apibūdina kaip sugebėjimą kelti naujas idėjas, savarankiškai, nestereotipiškai mąstyti, greitai orientuotis netipiškomis aplinkybėmis, lengvai rasti nestandartiškus sprendimus. Dauguma iš mūsų sutiktų, kad kūrybiškumas – puiki savybė, tačiau kiekvienas skirtingai ją apibrėžtų. Kūrybinis mąstymas – tai ne tik išradingumas, sugebėjimas atrasti, mokslinės teorijos ar sukurti meno kūriniai. Ugdant kūrybingumą labai svarbu ugdyti visą asmenybę ir skatinti intelektinį pasitenkinimą. Kūrybinis mąstymas apima vaizduotę, kognityvius (mąstymo) sugebėjimus ir visą asmenybę. Šių trijų komponentų integracija išlaisvina kūrybingumą. (D.Karkockienė, 2005) Kaip pabrėžė J.P. Guilfordas, analizuodamas intelekto struktūrą, kūrybiškumas yra vienas iš 120 intelektinių sugebėjimų. Kai kurie autoriai į kūrybiškumą žvelgia, atkreipdami dėmesį į kultūrinį kontekstą, kuriame individas gyvena, kiti mano, jog kūrybingumas iš dalies sutampa su tokiais psichologiniais reiškiniais kaip intelektas, kūrybinis stilius ir asmenybė, bet negali būti tapatinamas nė su vienu iš jų. B. E. Goh‘as supranta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!