Kūrybiškumo ugdymas, formuojant elementarius matematinius vaizdinius priešmokykliniame amžiuje

Labai svarbu pradėti ugdyti vaiko kūrybiškumą jau ikimokyklinėse įstaigose ir priešmokyklinėse grupėse, o vėliau taip pat ir mokykloje.
Psichologai, filosofai, sociologai, pedagogai ir kitų mokslų atstovai jau seniai tiria kūrybiškumo reikšmę asmenybei ir visuomenei. Psichologus pirmiausia domina kūrybinio mąstymo dėsningumai ir kūrybiškos asmenybės ugdymo problema. Nustatyta, kad kūrybinė veikla yra ne koks nors išskirtinis reiškinys, o daugeliui žmonių būdinga savybė.
Remiantis užsienio ir mūsų šalies pedagogų, psichologų patirtimi, galima teigti, kad pagrindinė kūrybiškumo ypatybė – originalumas, o pagrindinė kūrybiškos asmenybės ugdymo sąlyga – žmogaus laisvė, ją įtakojantis smalsumas, iniciatyva, veiklumas, kūrybiškas ir kritinis mąstymas.
Matematika kaip ir kalba, veikia visas vaiko patyrimo sritis, nes jos sąvokos lydi kasdieniniame gyvenime. Kūrybiškai parinktos matematinės užduotys aktyvina vaikų mąstymą, brandina jų asmenybę, suteikia vaikui galimybę integruotis visuomenėje.
Referato tikslas. Priešmokyklinių grupių auklėtojų, kūrybiškai formuojamų matematikos vaizdinių analizė.
• Išanalizuoti mokslinę ir didaktinę medžiagą.
• Atskleisti priešmokyklinių grupių vaikų kūrybiškai ugdomų ir diegiamų matematikos vaizdinių turinį.
Kūrybiškumo samprata
Kūrybiškumą - psichologijos mokslas apibrėžia kaip „sugebėjimą kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis probleminėje situacijoje, lengvai rasti netipiškus sprendimus“. ( Psichologijos terminų žodynas, 1993).
Jonynienė teigia, jog kūrybiškumas – tai daugeliui žmonių būdinga savybė. Kūrybiškumo procese naujo kūrimas gali būti paremtas vaizduote arba mąstymo operacijomis. Kuriant naujus modelius, neišvengiamai naudojamasi jau įgytomis žiniomis, tačiau jos naujai komponuojamos, modeliuojamos ar siejamos, t. y. arba ankstesnis patyrimas pritaikomas naujoms situacijoms, arba sukaupta informacija papildoma naujais kintamaisiais. Bet kuriuo atveju, kūrybiškumu siekiama naujo, originalaus rezultato. (Jonynienė V., 1987).
Lietuvių tyrinėtojai kūrybiškumą apibūdina kaip asmenybės savybę, padedančią atskleisti naujus dalykus, atrasti naujus raiškos arba problemos sprendimo būdus. Ko nors naujo kūrimas gali būti grindžiamas vaizduotės arba mąstymo operacijomis.
Didžioji dauguma mokslininkų, tyrinėjusių kūrybiškumo fenomeną, išskyrė tokias sudedamąsias dalis:
• divergentinis mąatymas;
• bendrosios žinios, tolerancija neapibrėžtinumui;
• motyvacija;
• sugebėjimas atlikti užduotį;
• specialiosios žinios, sugebėjimai ir įgūdžiai.
A. Petrulytė atkreipia dėmesį į tokius kūrybingos asmenybės bruožus, kaip atvirumas, smalsumas, stiprus kūrybos ir saviraiškos poreikis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!