Vaikų kūrybiškumo ugdymas ir svarba

Vaikų kūrybiškumo ugdymas ir svarba Vaikai turi būti mokomi kūrybiškai mąstyti šeimoje ir ugdymo įstaigoje, kadangi tai atsispindės jų tolimesniame gyvenime. Labai svarbu nuo mažų dienų ugdyti vaiko kūrybiškumą, nes nelavinami kūrybiniai gebėjimai išnyksta. Anot Editos Steponavičienės: „Palankiausias amžiaus tarpsnis ugdyti kūrybiškumą – vaikystė, ypač tretieji – penktieji vaiko gyvenimo metai, kai vaikas pasižymi ypatingu imlumu, smalsumu“. Kūrybiškumas yra apibrėžiamas įvairiai, tačiau daugelis autorių sutinka, kad tai asmens sugebėjimas atrasti nauja. Problemų sprendimo efektyvumas priklauso ne tiek nuo žinių ar įgūdžių, kiek nuo ypatingo sugebėjimo užduotyse esančią informaciją panaudoti greitai ir įvairiais būdais. Ši savybė ir buvo pavadinta kūrybiškumu. „Kūrybiškumas – tai individo polinkis į naują, originalų ar novatorišką ko nors komponavimą, modeliavimą ar mąstymą.“ (Dobilas Kirvelis, 2008) „Kūrybiškumas – tai daugeliui žmonių būdinga savybė, sudėtingas ir daugialypis fenomenas, pasireiškiantis įvairiose veiklos srityse.“ (Eglė Žutautienė, 2005). Dažnai darželyje, vėliau mokykloje, vaikams yra ribojama, o kartais ir draudžiama vienokia ar kitokia kūrybinė veikla. Šeimoje taip pat dažnai yra draudžiama, arba yra apribojama, vaikų kūrybinė veikla, jie būna baudžiami už tai, kad elgiasi „negerai“. Taip elgdamiesi, tėvai baudžia vaikus nepelnytai, nesuprasdami koks svarbus gyvenime yra kūrybiškumas. Mano nuomone, tai yra vaikų kūrybiškumo žudymas. Sutinku su Henessy ir Amabile (1992), kurios išskiria keletą kūrybiškumo „žudikų“: 1. Nuolatinė vaikų priežiūra. Jeigu vaikas yra nuolat stebimas, jeigu jo elgesys yra nuolat kontroliuojamas, jis nebedrįsta priimti netikėtų sprendimų, neberizikuoja, o tai daro įtaką ir kūrybiškumui – jis blėsta. 2. Vertinimas. Jeigu vaikas jaučia, kad mes nuolat jį vertiname ir iš jo kažko tikimės, jis nebesidžiaugia savais pasiekimas ir siekia įtikti tėvams ir pedagogams, o ne išlaisvinti savo kūrybiškumą. 3. Apdovanojimai. Jeigu vaikas už menkiausią pasiekimą apdovanojamas, nebelieka vidinės motyvacijos – noro imtis veiklos ne dėl prizo,o todėl, kad ji patinka. 4. Konkurencija. Jeigu aplinka skirsto vaikus į „laimėtojus“ ir „pralaimėtojus“, jei svarbiausia – būti „laimėtoju“, vaikas nebegali gyventi savo ritmu. 5. Nurodinėjimas. Jei nuolat mokote vaiką, kaip ir ką reikia daryti, vaikas ima manyti, kad originalumas yra nesveikintinas, o tyrinėjimas – laiko švaistymas. 6. Pasirinkimo nebuvimas. Vaikui reikia leisti daryti tai, kur jį veda aistra ir smalsumas. Jeigu viską vaikui nurodote jūs, dingsta atradimo džiaugsmas ir produktyvumas. 7. Spaudimas. Nereikia tikėtis iš vaiko „kažko tokio“. Didžiuliai lūkesčiai dažniausiai numarina bet kokį vaiko interesą. Ir dar. Beveik visada didelius lūkesčius puoselėjantys tėvai reikalauja iš vaikų to, ko patys nesugeba padaryti dėl savo amžiaus ypatumų. Kai vaikui per sunku, dingsta motyvacija. Šie „žudikai“ gali nulemti tolimesnį vaiko gyvenimą, kuris tikrai nebebūtų toks, kaip kūrybiškoje aplinkoje augusiam vaikui. Lietuvoje priešmokyklinio ugdymo tikslas – laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi, ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam jo ugdymuisi mokykloje (Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, 2003). „Meninė veikla – universali vaiko visuminio ugdymo priemonė. Ji suteikia dideles galimybes pajausti ir stebėti grožį, žadina poreikį bendrauti su menu ir jį kurti. Meninė veikla laiduoja sėkmės išgyvenimą, sustiprina teigiamą savęs vertinimą, kūrybinių galių pajautimą, laisvą kalbėjimą, geriau suvokiant savo išgyvenimus, svajones bei nuotaikas. Dėl savo įvairumo ir universalumo meninė veikla tampa savita ir nepamainoma pažinimo forma“ (Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa, 2002, p. 36). Deja, kaip pastebi D. Nemčinskaitė (2006), „...per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė gyvenimo sparta, vertybės, vaikų poreikiai bei mąstymas. Mokiniai pasidarė nebe tokie kūrybingi.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!