Konfliktų strategija ir sprendimas

Konfliktas – tai priešingų, nesuderinamų požiūrių susidūrimas, sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus. Konfliktai vyksta net ir tarp pačių laimingiausių, geriausiai sutariančių žmonių.
Taigi tai natūralus ir neišvengiamas reiškinys.
Svajoti apie gyvenimą be konfliktų – tai tas pats, kaip svajoti apie amžinai gerą orą – be lietaus, vėjo ir pūgų.
Net ir labai ieškodami, sunkiai rastume žmogų, kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą. Kai du žmonės pretenduoja į vieną ir tą patį, sutikime, konfliktas neišvengiamas.
Literatūroje radau septynias dažniausias konfliktų sprendimo strategijas. Kai kurios jų sąlygoja teigiamus pokyčius organizacijoje, kitos gali pabloginti situaciją, dar kitos tinka tik tam tikromis sąlygomis. Kai kurios toliau čia pateikiamos strategijos papildo viena kitą ir gali būti naudojamos kartu.
„Viskas arba nieko“strategija. Pirmasis šios strategijos tipas pagrįstas tiesioginiu valdžios naudojimu. Pavyzdžiui, vadovas sakydamas „daryk, ką sakau, nes esu viršininkas“, naudoja jam teisėtai organizacijos suteiktą valdžią. Ši valdžia leidžia atlyginti ar bausti sau pavaldžius, todėl akivaizdu, kad konfliktą galima nuslopinti. Tačiau toks konflikto sprendimas ne visada patenkina visas jame dalyvaujančias šalis. Tiesą sakant, konfliktas gali būti ne išspręstas, o tik nuslopintas.
Antrasis šios strategijos tipas reiškia psichinės ar fizinės prievartos naudojimą, siekiant tam tikrų tikslų (pvz., vadovas gali pagrasinti atleisti nesutinkantį darbuotoją ar visą jų grupę, jei jie nesutinka su jo nuomone).
Trečiasis „viskas“ arba nieko“strategijos tipas reiškia reakcijos nebuvimą (pvz., kartą per susirinkimą pasiūliau padaryti anglų kalbos būrelį mokykloje, mokinių prašymu, tačiau nesulaukiau jokios reakcijos, turbūt tai reiškė, kad idėja nepriimta. Bet po to sykio niekada man nebekilo noras ką nors besiūlyti, pasijutau pralaimėjusi).
Ketvirtas šios strategijos tipas pagrįstas daugumos taisykle. Kaip pažymi kai kurie autoriai, demokratija pagrįsta būtent balsavimu ir daugumos nuomonės paisymu. Be to, empyriniai duomenys rodo, kad dauguma dažniau teisi nei mažuma. Tačiau jei mažuma nuolat pralaimi ir jei į tokius pralaimėjimus žiūrima kaip į asmeninius, daugumos taisyklė gali būti gana destruktyvi.
Penktoji „viskas arba nieko“ strategija pagrįsta mažumos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!