Konfliktų ir stresų valdymas

• Konfliktas (lot. conflictus - susidūrimas) – tai priešingų pažiūrų, interesų, elgesio motyvų, siekių siekimas.
• Konfliktai dažniausiai asocijuojasi su agresija, ginčais, pykčiu. Todėl vyrauja nuomonė, kad konfliktai yra nepageidautini, jų reikia vengti ir spręsti, kai tik jie kyla. Tai buvo būdinga ankstesnei valdymo teorijai ir praktikai. Šiuolaikiniai valdymo teoretikai teigia, kad konfliktų įmonėje tam tikrais atvejais vengti nebūtina. Efektyviai valdomuose įmonėse kai kurie konfliktai netgi pageidautini. Žinoma, jie ne visada turi teigiamą poveikį, bet daugeliu atvejų jų metu išryškėja skirtingi požiūriai, gaunama papildoma informacija, iškeliama daugiau alternatyvų ir problemų. Tai atsiliepia grupinio darbo efektyvumui.
• grupei susivienyti, padidinti savo sutelktumą, ugdyti „mes“ jausmą;
• vystyti, pašalinti sąstingį.
KONFLIKTO NEIGIAMAS POVEIKIS
• Kenksmingi, neigiami konfliktai pasireiškia tuo, jog:
• problemos lieka neišspręstos;
• suintensyvėja neigiami santykiai, grupės net išsisklaido;
• jie nestimuliuoja ieškojimų;
• grupėje padidėja įtampa, priešiškumas;
• darbuotojai linkę išplėsti nesutarimus.
KONFLIKTŲ LYGIAI
• Amerikiečių psichologas D. Dena (1994) išskyrė tris konfliktų lygius:
• Trintis
• Susidūrimai
• Krizės
• Trintis – tai menki kasdien patiriami nesutarimai ir neišvengiami susikirtimai, nesugriaunantys tarpusavio santykių. Tai nereikšmingi konfliktai, kurie yra lengvai išsprendžiami arba išsisprendžia savaime.
• Susidūrimai. Daugėjant nesusipratimų ir susikirtimų auga įtampa ir pirmojo lygio konfliktai perauga į antrojo lygio konfliktus, vadinamus susidūrimais.
• Antrojo lygio konfliktų – susidūrimų požymiai:
• pusės kartoja tuos pačius argumentus kelis kartus per dieną ar kelias dienas tuo pačiu klausimu;
• jos dažniau ginčijasi (ginčų priežastys gali būti įvairios);
• viena pusė mažiau tiki, kad kita jos atžvilgiu geranoriškai nusiteikusi;
• viena pusė tam tikrą laiką (kelias valandas, savaitę) pyksta ant kitos pusės(pastovus pyktis);
• pusės galvoja apie tarpusavio santykių reikšmingumą, reikalingumą.
• Antrojo lygio konfliktus gali išspręsti patys dalyviai. Tačiau susidūrimams išspręsti reikia laiko ir pastangų, nes savaime jie neišnyksta.
• Krizės. Neišspręsti susidūrimai perauga į krizes – trečiojo lygio konfliktai. Krizės – tai grėsmė santykiams.
• Trečiojo lygio konfliktų – krizių požymiai:
• pusės nusprendžia nutraukti santykius;
• viena pusė mano, kad ir kita pusė gali nutraukti santykius;
• pusės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!