Kolektyvinis darbo ginčas

Kolektyvinis darbo ginčas yra įmonės profesinės sąjungos ir darbdavio ar teisę sudaryti kolektyvines sutartis turinčių subjektų nesutarimai, atsiradę dėl darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų nustatymo ar pakeitimo vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį (interesų konfliktas), nepatenkinus šalių iškeltų ir Darbo Kodekso nustatyta tvarka įteiktų reikalavimų.
1. DK 68 straipsnyje pateikiama kolektyvinio darbo ginčo samprata. Kolektyvinis darbo ginčas apibūdinamas apibrėžiant jo šalis, turinį ir ginčo kilimo pradžią.
2. Kolektyvinio darbo ginčo instituto atsiradimą darbo teisėje lėmė istoriškai susiklosčiusios aplinkybės ir tradicijos. Kolektyviniai darbo ginčai buvo susiję su darbuotojų judėjimais už geresnes darbo sąlygas. Būtent tada, kai darbuotojai pradėjo kelti šiuos reikalavimus, kilo ir širmieji kolektyviniai darbo ginčai. Tačiau praktiškai nė vienoje valstybėje iki XX amžiaus vidurio šių ginčų nagrinėjimo tvarka nebuvo reglamentuota įstatymais. Todėl laipsniškai susiformavo tradicija kolektyvinių darbo ginčų sprendimo klausimus reglamentuoti kolektyviniu sutartiniu būdu. Daugelyje valstybių ilgą laiką šie klausimai buvo reglamentuojami kolektyvinėse sutartyse. Pirmieji tarptautiniai darbo teisės aktai, reguliuojantys kolektyvinių darbo ginčų klausimus, buvo priimti tik po Antrojo pasaulinio karo. Kolektyvinių darbo ginčų ir jų sprendimo teisė įtvirtinta TDO konvencijoje Nr. 98 ,,Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo“, konvencijoje Nr. 135 ,,Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“ bei TDO rekomendacijoje Nr. 92 ,,Dėl savanoriško taikinimo ir arbitražo“. Šią teisę garantuoja ir Europos socialinė chartija (pataisyta). Tačiau nė viename minėtame tarptautiniame dokumente nepateikiama kolektyvinių darbo ginčų sąvokos apibrėžimo.
3. Pagal DK 68 straipsnį kolektyvinio darbo ginčo šalys yra įmonės profesinės sąjungos ir darbdavys ar kiti subjektai, turintys teisę sudaryti kolektyvines sutartis. Todėl ši nuostata turi būti taikoma atsižvelgiant į DK 19, 22, 21, 51, ir 60 straipsnių nuostatas, įtvirtinančias, kas esant kolektyvinėms darbo santykiams gali atstovauti darbuotojams ir darbdaviams bei turi teisę sudaryti nacionalines, šakos, teritorines ir įmonės kolektyvines sutartis. Kolektyviniai darbo ginčai gali kilti tiek įmonės, tiek šakos, teritoriniu ar net nacionaliniu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!